BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ką mes valgome?

Tado nuomone tai yra pats nesvarbiausias klausimas kuriantis gamtoje… Tačiau žmonės mums jį labai dažnai užduoda, todėl pabandysime atsakyti.

Jei labai trumpai, tai mes valgome tai kas yra. Būdami namuose vartojame daugiausiai veganišką, termiškai neapdorotą maistą, kurį patys užsiauginame ar susirenkame gamtoje. Iki artimiausios parduotuvės geras pusvalandis pėstute ir maisto kokybė joje labai prasta, tad pagundų nusipirkt ko nors „nelegalaus“ beveik nebūna. Jei išvykstame kur nors, taip pat renkamės žalią maistą, bet jei tokio nėra, valgome tai, kas yra.

Pusryčiams paprastai valgome obuolių, arba kokių nors kitokių vaisių. Aš kartais pasidarau žolių kokteilio su vaisiais, arba išsispaudžiu žolių sulčių. Niekad nemėgau kavos, bet pvz. pienių-dilgėlių sultys su razinom kavamanams galėtų atstoti kavą: saldu, kartu, su balta putele ir energijos duoda.

Pietums daromės salotų iš to, ką turime. Dažniausiai daržovės, arba žolės su aliejumi ir saulėgrąžom. Kartais dar valgom papildomai saulėgrąžų, arba mirkytų neskrudintų grikių.. O vakare dar ko nors užkandam, arba ne… Kartais pasidarom salotų, bet daugiau vasara, kai dienos ilgos.. Sutemus geriau nebevalgyti.

Stengiuosi leisti organizmui nuspręsti ko ir kiek jis nori. Būtų pavojinga taip elgtis, kol organizmas dar pripratęs prie „narkotikų“ - kavos, šokolado, traškučių, baltų miltų, t.y. produktų, turinčių priklausomybę sukeliančių medžiagų. Bet kurį laiką jų nevartojant, poreikis išnyksta ir galima pasitikėti kūnu.

Iš savo patirties žinau, kad žalias maistas labai naudingas man, todėl nebereikia savęs prievartauti ar kankinti, kad jį valgyčiau. Organizmas pats jo nori. Bet jei nutinka taip, kad dėl kažkokių aplinkybių norisi kažko kito, aš savęs neprievartauju. Apskritai mėgstu visko paragauti, ypač būdama su kitais žmonėmis. Tada žinau skonį, žinau to konkretaus maisto poveikį ir nesijaučiu nuskriausta, kad kažko atsisakau ar sau neleidžiu. O jeigu suvalgius tas produktas paveikia mano savijautą neigiamai, kitą kartą organizmas tai atsimena ir sustabdo mane.

Grįžtant prie to ką valgome paprastai, būdami namuose, tai racionas labai skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir aplinkybių. Netgi tuo pačiu metų laiku skirtingais metais galime valgyti visiškai skirtingą maistą.

Pavyzdžiui, pirmą rudenį nevartojom jokio aliejaus ir beveik nebuvo naminių daržovių, tad valgydavom įvairias daržoves, supjaustytas griežinėliais, mirkydami jas į iš saulėgrąžų arba žemės riešutų pagamintą „majonezą“. Po kurio laiko pastebėjom, kad nuo žemės riešutų arba sezamo sėklų skauda viršugalvį, todėl jau daugiau nei metai jų nevalgom. Taip pat išbraukėm iš valgiaraščio datules ir džiovintus vaisius iš parduotuvės ( nes jie beveik visi virti cukruje, džiovinti su aliejum ir pan.) Pirmą rudenį gyvenom bendruomeniškai ir maistą gamindavomės kartu su kitais bendruomenės nariais ir svečiais, todėl iš miesto kas nors atveždavo tai pomidorų, tai citrinų, tai dar kokių miestietiškų gėrybių.. O pernai rudenį jau buvome dviese, nei į miestą, nei į parduotuves nebevažiuodavom, tad visas tas gėrybes teko keisti kažkuo kitu. Pavyzdžiui, kai kuriuose patiekaluose sūrų skonį (druską) galima pakeisti rūgščiu skoniu (citrinos sultimis). Bet mes citrinų dar neužsiauginam, tad į salotas berdavome maltų džiovintų svarainių, serbentų arba kinrožės miltelių. Taip pat, labai daug visokių džiovintų prieskonių, daugiausia žolių (kalendros, krapų, petražolių, salierų, dilgėlių, kmynų, kurkumos…) Krapai ir salierų lapai, bei pomidorai tai pat turi sūraus skonio.

Pernai Tadas dažnai gamindavosi moliūgų salotų, o šiemet visai jų nebevalgom. Pirmą žiemą raugindavom kopūstus kartu su moliūgais (be druskos). Tada juos užberdavom maltom sėklom ar riešutais. Labai greitas būdas paruošti pietus. Dabar jau antra žiema mieliau renkamės šviežių kopūstų salotas. Atradom, kad būna šalto spaudimo aliejaus, tai su malonumu jį vartojam (alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų, linų, sezamų..) Tai turbūt brangiausias mūsų vartojamas produktas, bet jam pinigų negailim. Tikrai paskanina visas daržoves. Kartais, kai išsiilgstam žolės, užpilam džiovintas dilgėles ar balandas vandeniu, pamirkom ir malam vienas arba su obuoliais. Gaunasi tokia žolių košė arba kokteilis. Bet šiemet dar to nedarėme.

Kad būtų konkrečiau, išrinkau kai kurias vietas iš savo dienoraščio, kuriose rašau apie maistą. Kai kam galbūt bus sunku patikėti, kad galima visą dieną valgyti tik švendrų žiedadulkes arba tik pienes su obuoliais, ir jaustis gerai. Bet aš tai išbandžiau. Kai kur įdėjau šiek tiek ilgesnes ištraukas, kad jaustųsi kontekstas. Kalbos neredagavau. Atsiprašau už kalbos kultūros klaidas.

2013-balandžio-1 d.

„O aš dabar įpratau giliai būti, giliai jausti, būti ryšyje. Visai naujai jaučiu medžius ir augalus, Žemę. Taip giliai lyg jie būtų mano dalis. Lyg būtume susiję. Lyg būtume viena.

Maitinuosi bilenkuo ir gydau save energetiškai bei žolėmis – veikia. Mano kūnas reaguoja į mano mintis ir veiksmus. Ir jei kažką darau siekdama, kad jis pasveiktų jis ir sveiksta. Ir žolės… atrodo kad jos labai stengiasi man padėti. Ir medžiai. Nors galėčiau tiesiog nustoti valgyti negyvą maistą.

Iš tiesų maisto gyvybė priklauso ne tik nuo to ar jis termiškai apdorotas, ar ne. Dar priklauso nuo minčių su kuriomis buvo užaugintas, nuskintas ir paruoštas. Pvz. dabar sriubas man virškina geriau nei salotas, nes sriubos iš savų produktų ir su meile, na ir skanios. O salotos pirktos“.

(Paaiškinimas: Buvo labai ilga ir šalta žiema. Pasibaigė daržovių kurias galima valgyti žalias atsargos. Bet liko bulvių, burokėlių, kurias virtas virškino geriau, nei pirktines salotas. Turbūt virškinimui įtakos turėjo ir šaltas pavasaris. Tuo metu dar nežinojau, kad galima sriubas tik pašildyti iki kūno temperatūros. O nuo visą žiemą valgomų kietų, riebių ir šaltų šakniavaisių salotų man buvo pradėję skaudėti skrandį. Todėl kartais išsivirdavau sriubos.)

2013-gegužės-10 d.

„Aš tai mintu kiaulpienėmis ir obuoliais - 95% raciono. Niekad nesuprasdavau Tado, kaip jis taip mėgsta tas kiaulpienes. Maniau, kad maivosi. Auginausi salotas… O dabar - visas kiemas pilnas man pačių skaniausių salotų. Dar biškį įdedu sėklų, aliejaus, cibulio biškį - ir puiku. Tik duonos prie jų truputį norisi ir aš truputį valgau.

Prisivežiau iš tėvų konservų, kiaušinių ir nieko negaliu ir nenoriu valgyti. Kiaulpienės skaniausia.“

2013- gegužės-16 d.

„Žiemą turėjau problemų su skrandžiu. Bet ėmiau stebėti ką valgau ir valgyti tai kas skanu ir daug žolės. Ir beveik viskas praėjo.

Kiaulpienės…“

2013- birželio-10 d.

„ Medaus mėnuo :) Valgom medų su žiedadulkėm ir bičių duonele. Šveičiam švendrų žiedadulkes

Gamta maitina mus. Rūpinasi. Visa erdvė rūpinasi mumis. Gal tik sraigės ne. Jos nuvalgo mūsų maistą. Bet jei ką, suvalgysim jas :)

Garšvos, dilgėlės, pienės, švendrų šakniastiebiai, jauni medžių lapeliai ir žiedai, rūgštynės, balandos – visada yra ką valgyti. Vakar padariau piktžolių salotų išravėjus savo ilgąjį daržiuką ir jos nerealios gavosi. O dar švendrų žiedadulkės ir nektaras plius žemuogės.

Ir taip be galo. O dar prasideda vaistažolės… Man taip patinka jas rinkti. Tik kad neturiu ko jomis gydyti :). Jau užraugiau šalpusnių, padariau šalpusnių sirupo, pririnkau žiedadulkių ir sumaišiau jas su medum (skonis kaip trynio su cukrum). Žodžiu jaučiuosi turtinga ir laiminga. „

2013- birželio-17 d.

„Būdama pas tėvus įpratau prie skanėstų. Bet ir čia jų prasimanom. Pvz. valgom piktžolių salotas su balandų padažu. Sumalus balandas su vandeniu gaunasi beveik grietinė. O pridėjus saulėgrąžų ir citrinos sulčių bei dilgėlių visai neblogas maistas. O pačias salotas darom iš kiaulpienių, rukolos, svėrių, balandų ir šiaip visokių piktžolių. Dar dedam varnalėšų stiebų. Labai neblogas maistas.“

2013- birželio-21 d.

„Prisirinkau daug švendrų žiedadulkių. Užpyliau medumi ir palikau. Bet matyt jas vis tiek reiktų išdžiovint, nes papelijo, tai žiemai nebeišliks. O varnalėšų kotų skonis nulupus kaip agurko.“

2013- liepos-3 d.

„Daržai auga. Ne čempionai, bet auga. Mažai raviu, kad piktžolės palaikytų drėgmę. O iš nuravėtų žolių darau kokteilius ar salotas. Šios savaitės topas: baltų serbentų kokteilis su vandeniu, medumi ir žolėmis (dilgėlės, mėtos, rukola, pienės ir kita). Mėtos puikiai vėsina.“

2013- rugpjūčio-8 d.

„…Šitie visi pokyčiai turbūt todėl, kad žolių valgymo periodas baigėsi. Turim agurkų, pomidorų, petražolių, obuolių, salierų lapų, mongoldų, krapų, salotų.. Daikonus ir pekinus jau nuroviau. Auga daug morkų, pastarnokai, kopūstai apgraužti bet irgi auga.. Dar lauktuvių kokių nors gaunam, tai kaliaropę tai cukiniją, žodžiu badas negresia. Bet Tadas (ir aš) vis tiek valgom dar ir grikius su česnakais ir druska. Nuo kurių kosėjam ir snargliuojamės.“ :)

2013- rugpjūčio-23 d.

„Sergu. Mama išvažiuojant įdėjo lauknešėlį: du sūrius, varškės, sviesto, duonos, pusę litro pieno, kiaušinių… šaldytuvo neturim, todėl reikėjo viską valgyti greitai. Gaminom fantastiškas salotas su džiovintom alyvuogėm, kurias paliko Gabrielis (buvo atvažiavęs kai mūsų nebuvo). Labai sūriom. Žodžiu „sūrinomės“. O kai jau pabaigėm savo sūrį Kaimynas pakvietė į gimtadienį, kur viskas buvo pagaminta iš  varškės: varškės saldainiai, varškės tortas, varškės tepamas sūrelis, lydytas sūris ir tiesiog sūris. Dar buvo vaisių, ir viskas. Žodžiu po tokios dietos kosėju ir turbūt ryte turėjau temperatūros. Bet mane gelbėja šalpusniai su čiobreliais ir medum. Puikus derinys nuo kosulio.“

2013- lapkričio-26 d.

„Maitinamės žiauriai skaniom salotom. Na su Bio saulėgrąžų aliejum, bet kas skanu. Aš kaifuoju nuo daikono su aliejum ir petruškom. Dar tarkuojam morkas su kopūstais ir citrina arba tik kopūstus su aliejum. Tas Laimio moliūgas labai kietas, ir gali atstoti morkas.. Obuolių daug turim, lapų visokių turėjom: griežčių, ridikų, salierų. Bet po šių šalnų jie turbūt pasibaigs.“

2013- gruodžio-6 d.

Vakar valgėm turbūt paskutines žalias salotas. Nuskyniau rukolas, ridikėlius, kopūstus paskutinius. O šiąnakt viską užpustė.“

2013- gruodžio-17 d.

„Tas rankomis daromas daržas tikrai turi savo privalumų. Va ką tik nusiroviau lysvelę morkų, kurias specialiai buvau palikus. Šviežutėlės. Nors buvo jau ir sniegų ir šalčių iki -10. O tos kurias kasiau rudenį – jau apvytę. Vis dar darausi kokteilio su salierų lapais, kuriuos labai mėgsta ir stirnos. Dar darau salotų iš rukolos, kurias Tadas ant linksmumo pasėjo gal rugsėjo gale. Nuostabios salotos. O dar petražolės ir mongoldai.. bet mongoldai stirnoms labai patiko, tai jau beveik nebeliko.“

Patiko (1)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Ką mes valgome?”

  1.   stasys rašo:

    Koki kieki jusu dienos racione sudaro riebalai , baltymai? Na tarkim saukstas saulegrazu, saukstas aliejaus ar daugiau?

  2.   G. rašo:

    Mes tiesiog gyvename ir valgome tai, ko norisi iš to, kas yra. Žiemą, kai minusas norisi daugiau riebumo ir saldumo, o vasarą galima vien obuoliais arba žolėmis maitintis.. beto, kaip suskaičiuoti baltymus kurie yra pienėse, salotose, špinatuose, kitose žolėse?
    Šis straipsnis tikrai ne pavyzdinis, kaip reikia maitintis. Daugiau parodymas, kad du žmonės gali visai smagiai užsiauginti sau maisto pakankamai.. Dirbti dėl pinigų nėra būtina, jei gyveni tinkamoje aplinkoje. O jei visgi kažko norisi, žiemą, o ir kitais metų laikais, yra pakankamai laiko kažkokiai papildomai veiklai už pinigus.
    O jei klausei, nes pats nežinai, kiek vartoti, tai.. pastebėjau, kad… jei prisidedi daug saulėgražų į salotas - gali sunkiau virškinti, pučia pilvą ir pan. O dar tie visi omega šeši.. Tai rekomendacija nepadauginti. Bent jau aš irgi stengiuosi jos laikytis.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  3.   E rašo:

    Kazkaip patiko sis irasas. Tikroviskas ir taikus santykis su maistu, kai tiesiog valgai, tiesiog jauti… Jokios itampos ir baimes pazeisti grieztas taisikles, ar atvirksciai, pristigti kokiu tai medziagu, mintant ziedadulkem ir obuoliais..

Rašyk komentarą