BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Giminės sodyba

Va taip pro talentingų žmonių nuotraukuotojo objektyvą atrodo naujai pasodintas miško sodas - nedidukas Giminės sodybos gabalėlis :). Tolumoje kaimynų Giminės sodyba, už jos dar dešimt tokių. Vienos iš jų atiduodamos Gamtos rankoms, kad apsivalytų “karma”, kitose Vyksta Realybė, Gyvena šeimos, atvažiuoja vasaroti Giminės sodybas iškeitusieji į kitoką būtį.. vienoj kitoj gyvena vaikų pamirštas senukas ar močiutė.. Dar toliau vėl Sodybos, arimai, pievos, laukymės, upės, miškai - Lietuva… O virš Lietuvos nesustodami dangaus žydrynėje plaukia debesys :).. Po jais šimtametis klevas, kurio drevėse snaudžia šikšnosparniai ir ant akmens sėdžiu aš… Vienas prie kito prisiglaudę :)… aš ir ši erdvė, Mano Giminės Sodyba - Esame Vienyje. Mes kartu užsiimame Kūryba, augame ir auginame, sėjam ir sodinam - Gyvenam.

Čia senojo sodybos sodo, o dabar Miško sodo fragmentas. Priekyje iš dešinės agrastas, turbūt kokie penki-septyni krūmai auga kartu įsitvirtinę ir aš padedu jiems dar greičiau ir toliau plėstis :). Tie stagariukai priešais agrastą jau naujas krūmiukas paaugęs ir spėjęs šį rudenį lapus numesti.

Toliau Obelis (Papinka - čia veislė tokia), mano maitintoja žiemą :). Po ja auga ožekšniai ir balti serbentai, už jos dar dvi obelaitės, avietės, garšvos, dilgėlės, žvynabudės, krienai, slyva kaukazinė ir dar nemažai visko :).

O galiniam plane Senasis Klevas su galinga savo laja.

Čia jis labai gražiai išėjo :). Ten prie kamieno matosi ir suoliukas “atsipūsti” ir apžvelgti nuveiktus darbus, papulsuoti stebėtojo ritmu atsirėmus į draugo kamieną. Klevui jau virš šimto metų. Maždaug prieš tris dešimtis teko jam ir žaibo “paragauti”, dar ir dabar stengiasi užsigydyti po to likusias žaizdas. Esu jo drevėse ir bičių korių likučių radęs. Vis neprisiruošiu truputį pameistrauti ir pritaikyti dreves bitutėms :)…

Klevui iš kairės prisiglaudusi buvusi sodybos pirtelė - laukia savo eilės rekonstruotis ir atgimti Giminės Sodybos svečių (giminaičių) nameliu. O po Klevo laja, pačiam jos pakrašty, kur jis jau nedengia dangaus skliauto pasodintos tręšnės ir kriaušės, giliau po klevu avietės, lapoja kita pievos augmenija…

Čia vienas iš trijų mano daržiukų. Šis mažiausias. Žemė supurenta (nes senais ir neišmintingais laikais, buvo mano svečių mašinų stovėjimo aikštelė ir žemę suplūkė kaip aslą) ir kas pora metų storai užmulčiuojama žiemai. Takeliai darže padaryti iš pušies rastukų, kad negadinti dirvos struktūros.

Namas kuriame gyvenu žiemą ir labai labai (labai) blogu oru ;).. arba kai turiu kokių darbų kuriuos geriau atlikti patalpoje, pvz. grybų džiovinimas, meistravimas paryčiais, kai dar neprašvitę.. Arba kaip dabar - straipsnio rašymas. Iš dešinės - lauko beveik kompostinis tualetas. Ai… šiame darže šiais metais auga: braškės, pastarnokai, bulbos, batatas, saulėgrąža, kopūstai, dumplūnės, dumplainiai, kalendros, salotos, svogūnai, petražolės, salierai, mongoldai. O iš laukinių žolyčių: kiaulpienės, tramažolė, notrelė baltažiedė, gysločiai visokie, usnys ir t.t. - kiaulpienės buvo rimčiausia kultūra maistui iki pasirodant pomidoriniams dumplainiams.

(Mažytis lyrinis nukrypimas, dėl daržo technologijų, nors rimčiau besidomintys tai galėtų pasiskaityti Gamtinės Žemdirbystės forumą internete. Kartais pasitaiko, kad atvažiuoja žmonės valandai, ypač žurnalistais dirbantys ir jau prieš tai ten kažką kažkur girdėjo ir bando greit greit susivokti ir sudėlioti viską į proto lentynėles. Aš skubėti nemėgstu ir prasmės nematau, tai taip ir nedarau. Tai kiek spėju tiek pasėju.. Būna, kad taip ir išvažiuoja su savo sena “išmintim” nieko nepakabinę.. Po to prirašo straipsnių, kad mol Tadas žolių neravi :), jos saugo jo medelius ir daržoves nuo išdžiūvimo ir panašiai :).. Tai vat.. žolių pievoj aš tikrai neraviu, bet ir sveiko proto lietuviai to nedaro - pievų niekas neravi.. Jeigu išdygo koks nors medelis mano pievose ir noriu, kad jis greičiau užaugtų, tai būna kad aplink jį ir pievą paraviu pradžioj, kitais metais kai laiko turiu tai jau tik apipjaunu žolę. Nuravėta ir nupjauta žolė paliekama šalia medelio kaip maistas ir dirvos priedanga nuo saulės, o dar vėliau jei neturiu laiko tai žolę tiesiog aptrypiu, kad augalas gautų užtektinai saulės. O darže stengiuosi žoliu nerauti, bet stelbiančias kultūrines daržoves, apskinti ir palikti jų šaknis dirvoje, nesuardyti struktūros ir dar daug ten visko.. bet būna, laiko tokiems subtiliems santykiams su dirva tiesiog nėra, nes projektų daug, tiesiog begalybė gerąja prasme. Tada žoles ir net kai kurias daržoves tenka ir išrauti, o išrovus sukrauti šalia pagrindinių daržovių kaip maistą ir kaip dirvos paklotą. O būna atvejų, kai išvis nėr kada darže šeimininkauti, tada Gamta ten tvarkosi pati ir priaugina kiaulpienių su visu kitu gėriu - visas gėris lieka daržo gyvūnijai ir augalijai maitintis ir gyventi, o kiaulpienės ir dar šis bei tas keliauja į mano salotų bliūdą… Tai čia nesiplečiant… o šiaip tai kaip jau sakiau, tokioms temoms yra atskiri forumai, nes Gamta yra pati sudėtingiausia iš visų visatos sistemų. Turbūt paskutinės penkios Žemės civilizacijos iki galo šio stebuklo nesuvokia, tai ką ten galima per valandą papasakoti? Pasakoju žinoma vistiek, bet be didelių vilčių į nušvitimą ;)…)

Va čia dar biškį daržo vaizdų įdėsiu:

Lysvių plotas išmėčius tarpulysvius pas mane apie 2 arus, t.y. 10mx20m. Daržui kas met sumaitinama organikos maždaug iš 1ha pievų (kartais iš pusės.. tikslumu pasižymiu ten kur reik…), tiek užtenka šeimai su “normaliais” poreikiais, ypač jeigu valgoma daug salotų, natūralioj jų konsistencijoj ;)..

Galiniam plane pirties karkasas. Šių metų projektas. Giminės Sodyba be Šeimos neperspektyvus reikalas ;).. O Šeima tai Vyras ir Žmona susilaukę kartu vaikučių. Jei taip ir toliau logiškai viską vartalioti, tai dar kelios kombinacijos ir pirtis tampa vienu iš svarbiausių pastatų, tingiu ten viską vardinti :).. Medieną pasiruošiau pats, statau pats. Jei kokie paklydėliai užklysta - įjungiami atlikti mažos kvalifikacijos reikalaujančių darbų. Su daržu ir “pagalbininkais” elgiuosi taip pat. Į daržą žmonių neleidžiu, tik ekskursijai - jei kas labai nori padėti, tai eina nešioti mulčo. Visa kita per daug malonu ir svarbu, bei reikalauja per didelio suvokimo lygmens ;), kad būtų galima patikėti “berazumiams” iš Ano pasaulio.

Galiniam plane mažytis šiltnamis pomidorams, 2mx2m kupolo formos, pintas iš lazdynų. Užtenka vienam asmeniui pasisodint 10 pomidorų daigų. Šeimai reikėtų dvigubai didesnio (bet, kadangi kolkas esu vienas, tai neskubu - statyba su dirvos paruošimu užtrunka vieną darbo dieną), jeigu pastatot šalia prūdo, laistyti išvis nereik. Šiame darže auginu beržą ;).. Tiems kas sugeba mokintis iš kitų klaidų: persodinkite beržus ir drebules iš daržo kol jie mažiukai, nebent planuojate po kelių metų keisti daržo vietą :).. beržai pionieriai, turi stiprų paviršinių šaknų tinklą, gali suvalgyti belenkokį kiekį mulčo ir nieko nepalikti daržovėms, plius kažkiek ir šešėlį duoda, o daržovės mūsų geriausiu atveju šešėlį tik pakenčia, bet tikrai nuo to nekrykštauja iš džiaugsmo… dabar man tenka vis pakapoti jo šaknis ir praretinti lają, o žudyti tokio didelio draugo nei kiek nesinori..

Šiame darže auga: Griežčiai, saulėgrąžos, žirniai, kopūstai, rukola, dedešva, ridikai, agurkai, kukurūzai, aguonos, pomidorai, moliūgai, pupos, salierai, pastarnokai, topinambai. Bei visokios laukinės žolytės ir sideravimui naudojamos pakultūrintos (garstyčios, grikiai…). Daržų niekada nelaistau, daigais sodinu tik pomidorus, visa kita pasėta tiesiai į vietą. Mulčiouju paprastai kartą per metus, vėlyvą rudenį - nuėmus visas daržoves ir priauginus sideratų - vasarą kažkiek pamulčiuoju nurauta žole ir sideratais bei visokiom salotom kai jų per daug ir maišo augti pagrindinėm daržovėm. Tarpulysviai taip pat storai užmulčiuoti šienu ir kuo papuolė ;)… Sėklos dauguma sąvos, dalis iš draugų dar “jaukinamos” prie mano erdvės sąlygų.. Kiek išeina atsirinkinėju senoviškas stabilias ir kūnui bei sielai naudingesnes veisles, galinčias lengvai augti be sintetinių trąšų, nuodų ir tikresnės ekosistemos sąlygomis (daug rašyti… skaitykit knygas ;) ).

Va taip atrodo pomodoriukų lysvė. Žolė kiek turėjau kantrybės neravėta, o skinta, bet po to kantrybė baigėsi ir pradėjau rauti, bet jau nelabai ir išsirovė, tai ir gerai, tiesiog nuplyšdavo viršutinė tramažolių, gysločių, notrelių dalis, o šaknys likdavo po žeme :). Pomidorus pvz. irgi auginu tik atsparius marui ir žemaūgius arba super žemaūgius. Dabar rugsėjo 22, fitoftora kol kas užpuolė tik vieną veislę - reiks pamąstyti apie jos reikalingumą darže kitais metais. Skonis pomidorų auginamų lauke su mulčo sluoksniu, nekastoj dirvoj bei žolių kaimynystėj nepalyginamas su jokių ten super truper brangiausių veislių, bet maitinamų chemija ar net ir ekologiškų bet augintų negamtiškai. Net mano šiltnamio kur mulčo daug, o chemijos ir kasimo nulis - pomidorai ne tokie skanūs kaip augę lauke su laukinėmis žolėmis, nekastoj dirvoj ir su daug mulčo. O tarp pomidorų dar auga savaime prisisėjusių pastarnokų, aguonų derlių jau nuėmiau ir liko stagarai atremti pomidorams, po pomidorais dar auga salierai ir salotos - pomidorai nušals ir jų neliks, tada dar iki sniego augs salierai :).

Va tokios vat daržovės ne tik kūną bet ir dvasią jų šeimininko pamaitinti pajėgios - ir viskas daug aiškiau pasidaro ant šio svieto ;)…

O va čia daržiukas be plačių tarpulysvių. Vaikščiojimui suguldyti trūnijantys rąstai, jie taip pat ir maistas daržovėms  bei grybams. Auginu čia moliūgus, pupas, rukolas, ridikus, pastarnokus, salotas, morkas, burokėlius ir bulves.

Tai va tiek apie daržus labai sutrumpinus viską.

Yra toks dėsnis šioj Visatoj - Mūsų Tėvo, Dievo, sukurtos sistemos pasižymi begaliniu sudėtingumu, o Mūsų “pamotės” - technokratinės gyvybės palaikymo sistemos kūriniai gana primityvūs. Užaugam va tokiam primityve ir priprantam mąstyti siaurai, ribotai ir nepilnaverčiais šablonais… o visoki švietėjai-intelektualai bando padaryti titanišką ir beprasmišką darbą - praplėsti mūsų suvokimo ribas. Va ir aš dabar tą bandau padaryti ;)… O vat Gamta, yra be galo sudėtinga, ir tame dalis Jos grožio ir žavesio :)..  Aš visada atsargiai žiūriu į žmones kurie bando suprimityvinti ir paaiškinti gamtą ant “penkių pirštų” kombinacijos  - ir pats į save įtartinai žiūriu kai tai darau ;)…

Sudėtingumas - tai kai pavyko labai daug visko “sudėti” ir tame pilna “tingumo”, pvz. žemiau:

Čia mano Gyvas Namas :) - matot kaip šypsosi. Jame daug visko pridėta, sukomponuota. Iš esmės prikomponuota medžiagų iš gamtos ir iš technokratinio pasaulio. Taigi čia simbiozė. Mano požiūriu va tai ir turi minty Anastasija, sakydama, kad reik technokratijos sukurtas “šiukšles” panaudoti Gyvenamosios aplinkos tobulinimui, kitaip - Giminės Sodybų kūrimui. Šioje pavėsinėje miegu pavasarį, vasarą ir rudenį (kai lyja arba sninga), o kai oras geras tai miegu va čia:

Po šituo vat dangum ir šitoj vat - kažkam pievoj, vieniems pamiškėj, kitiems Gamtoj, o man - Giminės Sodyboj :). Tik dar žvaigždės įsižiebę spindi ir žolių bei medelių siluetai dangaus fone tamsėja. Kartais koks ežiukas naktį ateina ir apuosto, kartais katė kartu miega, pelėda praskrenda.. Dvasios kartais pabendrauja. Ryte paukščiai žadina čiulbėdami, Saulė sušildo. O pabudus viską reik suspėti per dieną. Kai vidurvasaris tai iki kaitros daug veiklų nuveikti, po to daug maudytis ir t.t… Kartais maudausi va čia:

Taip pat pvz. kaip technokratinius mechanizmus (pinigus ir eskavatorius) įdarbinti Rojaus Žemėje atkūrimui.

Va čia taip materealizavosi mano pavasarinė svajonė, skirta “Individualios Gamtos Terapijos Projektui”. Tame hektare jauno savaiminio obelų ir kriaušių sodo, su nuostabiu prūdu centre išdygo iš lazdynų pinta vigvamo tipo pavėsinė. Tik stogas kolkas nekoks, bet čia jau nuo “pacientų” pajėgumų labiau priklauso - aš padedu minimaliai, stengiuosi nemaišyti sveikimo ir tuo pačiu augimo procesui. O be to ir laiko tam kolkas praktiškai neturiu. Gamtos terapijos erdvės į Giminės Sodybos erdvę neskaičiuoju, ji skirta sveikstančiam ir svaigstančiam sociumui ir ateitį turėtų tapti visiškai autonomiška erdve, kurioje ieškantys žmonės valytūsį savo karmas, psichologijas, tobulėtų, kurtų ir augtų iki savo Giminės Sodybos netrukdydami mano “prabangaus” laiko ;). Užsakymas kitiems metams: pavėsinė turi būti ištobulinta ir užbaigta, o jei viskas palankiai susidėlios tai ji turėtų būti nulipdyta iki žiemojimo būsto. Dabar ten toks Olegas sėdi ir Anastasijos knygas perskaityti bando. Gerai kad Megre lėtai rašo, tai yra šansų, kad iki žiemos ir perskaitys, va tada gal ir veiklos imsis :). Būtų geriau žinoma, kad savo šeimą ir Giminės Sodybą kurtų, bet kiekvienam savi žaidimai atsižvelgiant į jėgas ir situaciją. Kai įsukinėjau šį projektą tai vyliausi, kad žmonės skaitys Kūrėjo knygą - Gamtos vyksmą tiesiogiai, bet gal dar ne šiam šimtmety ar dešimtmety. O gal daugumai pradžiai kokį kartą ar dešimt reik visą Skambančių Rusijos Kedrų knygų seriją prasukti ir kokius penkis ar dešimt metų savo Giminės Sodyboj prasikurti…

Labai panašų vaizdą aš kas dien iš savo pavėsinės matau gulėdamas hamake ir jausdamas Giminės Sodybos erdvę, bendraudamas su Ja ir su visu Pasauliu po truputį iš savo Pasaulio :).

Apie grybus, uogas, riešutus bei kitus miško ir gamtos malonumus nerašysiu :) - kam pasisekė tai ir patys suprantat :).

Kas nesupratot ką reiškia frazė “Giminės Sodyba” pasiskaitykit (galbūt dar kartą) V. Megre knygų seriją “Skambantys Rusijos Kedrai”, ypač dešimtąją knygą “Anasta”. Aš tai kaip ypač apdovanotas gabumais, šešti metai besikurtamas sodyboje ir skaitydamas penktąjį kartą pagaliau susivokiau, kad kuriu būtent Giminės Sodybą :). Sėkmės ir jums mieli draugai :). Ir tepadeda jums jūsų Protėviai :)…

Tadas Lomanas

Patiko (4)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Giminės sodyba”

  1.   Toltik rašo:

    Kam fotkių nerodo, o labai įdomu tai galit čia pašniukštinėti:

    https://sites.google.com/site/toltikas/Home/

    Man viską rodo, tai nežinau kame problema :(… Nemokama blogo talpykla daugiau fotkių nebepriima, tai tenka per aplinkui dėlioti..

  2.   Lietuslyja rašo:

    Spėju nuotraukos tikrojo vaizdo neperteikia ar ne?.. :)
    Ar gi gali nuotraukos perteikti kaip švyti pieva saulutei atsispindėjus daržely ar kaip smagiai linksi saulėgrąža praėjus Sodybos gyventojams?…Neperteiks nei to svaiginančio kvapo, sklindančio nuo dar nepažįstamų augalėlių, nei to senutėlio Klevo šnabždesio, nei draugo rūko tumulų tyliai glostančių Žemelę visiems sumigus. Tikriausiai tik maža dalelytė visos tavo vizijos matosi čia :)
    Skaičiau ir negalėjau atsidžiaugti, kad kuo daugiau žmonių tai atranda. Skaičiau ir vienas klausimas vis man galvoj kirbėjo, tai sakau, imsiu ir paklausiu! Kai jau tiek laiko pragyvenai ir stebėjai krūvą nuostabių dalykų, kai kuri, ar pagaliau esi laimingas? :)

  3.   Tadas Lomanas rašo:

    Su foto tai jo, o ir ne tik foto, tikro vaizdo nieks neperteiks :), jį
    gali tik pats patirti ir tai ;)… na turbūt supranti - individualumai
    :)… visos tos fotos ir rašliava tai labiau nuorodos, va ir tu
    pasižiūrėjai “nuorodas” ir susikūrei savo individualų “vaizdą”,
    “įvaizdį”… ir gerai, taip ir turi būti :).. Na va ir gerai, kad
    žmonės atranda Gamtą :), gal ir geriau būtų, kad nebūtų “pametę” -
    nereikėtų atradinėti iš naujo ir būtų galima kitais “žaidimais” -
    kūryba užsiimti.. bet yra kaip yra šiuo metu….

    O į tavo klausimą tai irgi, nėra vieno atsakymo (taip arba ne), čia
    tik knygose ir kituose paviršutiniškuose tekstuose taip būna….
    realiai aš visada buvau laimingas tais momentais kai kūriau (žinoma ir
    ne tik ;) ).. ir dabar taip pat esu laimingas kurdamas… o geriausia
    tai ta dalis “iš serijos apie laimingumą”, kad “dabar” aš esu
    laimingas nuolatos (ne vien tais momentais kai kuriu įprasta prasme).
    Kai kurie žmonės kartais “ateina” iki suvokimo ir/ar pojūčio, kad
    kiekvieną akimirką mes gyvename ir kuriame savo gyvenimą ir tai yra
    gerai :). Ir mane patenkina (daugiau mažiau ;) ) tai ką kuriu, aš tuo
    mėgaujuosi (irgi daugiau mažiau)… čia viena dalis atsakymo -
    svarbesnioji gal. na iš mano pozicijų “svarbesnė”, - tie žodžiai tokie
    netikslūs :), sudėtinga jais išreikšti viską taip kaip yra, o dar
    sunkiau juos skaitant susidaryti vaizdą (kaip su nuotraukom.. -
    sustingusios nepilnos akimirkos, o gyvenimas tik judėjime)…

    o kita dalis atsakymo tai yra toks dalykas.. hm.. na įpročiai gal..
    arba karma tai galima vadinti.. na daug kaip galima tai vadinti.. ir
    vistiek netikslu. mus nuo vaikystės pratina prie tam tikros pojūčių
    (ir mąstymo) kultūros.. na tiesiog galima sakyti Kultūros.. ji yra
    visuotinės sistemos dalis… mes ir mąstome, o dažnai ir jaučiame
    Sisteminiais šablonais ir net įsivaizduojame jais… ir priprantame
    gyventi “Nušvitimais” ir “depresijom”.. o galima ir kitaip :).. bet
    kad tą suvokti reik patirčių, o kad ateitų patirtys reik praktikų
    Dievo sistemoje - Gamtoj. Jei iš technokratinės sistemos ir dabartinės
    kultūros pozicijos žiūrėti, tai aš gyvenu gal “ramiai” - nors tai ir
    nėra tikslu… na bet šiam vakarui tegu bus taip :).

    Ir šiaip :), daug svarbiau ne tai ar aš esu laimingas, o visai kitas
    klausimas ;). Ar tu esi laiminga? Ir daug svarbiau tau pačiai atsakyti
    į šį klausimą ir susikurti pasaulį tokį kokis patenkintų tave :).
    Sėkmės :).

Rašyk komentarą