BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dar kartelį atvirai :)

Sveiki - rašysim atvirai :)…

Kai perskaitė klausimus, Tadas atidėjo jų atsakinėjimą po to, kai bus nuveikta kita - malonesnė veikla. Žurnalistai dažnai uždavinėja tuos pačius klausimus, kartais net specialiai pritempinėja atsakymus prie savo iš anksto susidarytos nuomonės ir norimos gauti informacijos. Kai kas susipranta, mūsų nebevargina, ir parašo straipsnius tiesiog susirinkę informaciją internete, nes jos ten pekankamai. Kalbėti tą patį per tą patį atsibosta. Žiūrėti ar skaityti – irgi. Labai retai kam nors išties įdomu, ką žmogus nori pasakyti savo gyvenimo būdu, kas jam pačiam atrodo svarbu. Tadas dažnai gauna pasiūlymų vesti paskaitas, filmuotis televizijoje, bet… tokiu atveju kviečia žmones atvykti pas save ir bendrauja su jais kaip su žmonėmis. Jei šie nesutinka, nukreipia pas panašiai gyvenančius draugus, kuriems patinka filmuotis, vesti paskaitas ir panašiai.

Tad vakare susirinkę aptarinėjom, ką ir kaip atsakinėt. Buvo pasiūlymas atsakyti tik į klausimus, kurie įdomūs, t.y, kurių žurnalistai dar nebuvo uždavę. Paskui aptarėm galimybę atsakinėti drauge (vakar vakare mes buvom keturiese, nors dabar po šiuo stogu gyvename aštuoniese). Per pastarąjį pusmetį Tadas vienas namuose buvo gal tik kelias dienas, bet žurnalistai niekad to neklausia, arba tiesiog nutyli. Gal ir gerai. Nes daugeliui sunkokai suvokiama, kaip žmogus gali po savo stogu priimti svetimus žmones, dalintis su jais viskuo ką turi ir nieko neprašyti mainais. Tad prisigalvoja nebūtų istorijų pagal savo suvokimo lygį… O mes čia gyvenam dėl to, kad mylim gamtą, norim gyventi gamtoje, darnoje su ja, ne tik iš jos imti, bet ir turtinti ją. Gamta yra natūrali gyvenimo forma. Ji atstato žmogų visapusiškai: tiek fiziškai, tiek psichiškai, tiek dvasiškai. Tai supranti kai išbandai.
Po neilgų diskusijų nusprendėm, kad atsakysiu aš, nes noriu. O vaikinai pasisiūlė mieliau paruošti malkų, nes praneša prastus orus.

Kas paskatino gyvenimą sostinėje iškeisti į vienkiemį?

Dauguma Tadą vaizduoja, kaip atsiskyrėlį žaliavalgį gyvenantį miške, ar kažkur nežinia kur. Tačiau jis nuo pat pradžių norėjo gyventi gamtos žmonių bendruomenėje. Buvo pradėjęs kurtis gal keturis kartus įvairiose Lietuvos vietose, jungtis prie įvairių eko bendruomenių, kol galų gale aplinkybės pakrypo taip, kaip jis nusipirko sodybą čia, ir neliko nieko kito, kaip kurti eko gyvenvietę aplink save. Kurti ne iš trūkumo - žmonių ar bendravimo, bet iš pilnatvės: kai pats pajunti kaip stipriai žmogų veikia gyvenimas gamtoje, kaip gydo ir atstato, norisi tuo pasidalinti ir su kitais. Na, žinoma, svarbu ir tai, kad šalia gyventų bendraminčiai. Ne tik tam, kad šalia netreštų ir nepurkštų laukų, nenuodytų gamtos, nekirstų miškų, nebaidytų medžiotojai žvėrių, bet ir todėl, kad taip yra gera. Gera kai tave supranta.

Civilizacijos pasaulis yra dirbtinai sukurtas pasaulis, dirbtinų daiktų ir idėjų pasaulis. Gyvenant tarp netikrų daiktų, idėjų, santykių, socialinių vaidmenų atlikėjų, statusų ir panašiai labai lengva pasiklysti, nebežinoti, kas yra tikra, kur gyvenimo prasmė. Tada kurį laiką ieškai, skaitai knygas, domiesi alternatyviais judėjimais, skaitai dvasinę literatūrą, išbandai įvairiausias sveikatingumo sistemas. Bet galų gale Tikrumo paieškos gražina mus prie gamtos, jos dėsnių. Jei sugenda televizorius, jį reikia vežti pas meistrą, kad pataisytų. Bet jei įsipjauni į pirštą, užtenka palaukti kelias dienas, ir žaizda pati užgyja. Taip yra ir su žmogumi gamtoje. Pakliuvęs į natūralias prigimtines sąlygas žmogus savaime atsistato, pagyja visomis prasmėmis.

Gamtoje žmogus tampa kūrėju, o ne vartotoju.

Žmogui reikia nedaug – pavalgyt, kai šalta apsirengt, nusipraust, ir kad miegan ant galvos nelytų. Čia plati tema… labai plati. Kas vyksta, kai žmogus gyvena gamtoje..

Pakeisti gyvenimo būdą turbūt buvo sudėtinga? Ar tai nebuvo tam tikras maištas ir prieš visuomenę, šiuolaikinį supratimą į žmogaus gyvenimą - mokslai – darbas – karjera – šeima ir t.t.

Maišto nebuvo. Norėjosi tiesiog gyventi taip, kaip patinka, kaip gera. Gyventi jaučiant gyvenimo prasmę, matant perspektyvas, suvokiant, kad ne kenki žemei ir gamtai, ne ją terši, bet jai padedi.

Papasakokite plačiau apie žaliavalgystę. Kodėl Jūsų netenkino tarkim vegetarizmas/veganija? Kaip jaučiatės valgydamas žalią maistą? Ar užtenka energijos?

vasaros dziaugsmai

Gamtoje nėra nei virto nei kepto maisto. Žmogui skirta maitintis gyvu maistu ir daug įvairiausių tyrimų tai patvirtina. Praktika taip pat. Pavyzdžiui, viena mūsų bendruomenės narė sirgo bronchinės astmos forma. Ji negalėdavo naktimis miegoti nuo dusulio. Tapus žaliavalge, liga savaime praėjo. Tokių istorijų daugybė. O pasveikimas ją paskatino labiau pasidomėti natūraliu gyvenimo būdu. Dėl to ji vasarą apsilankė pas Tadą ir nusprendė prisijungti prie bendruomenės.

Vegetaru buvau keletą metų. Vegetarizmas ir maisto derinimas man padėjo atsikratyti virškinimo problemų, skrandžio ligų. Tačiau tada mane pasiekė informacija apie žaliavalgystę. Pasidomėjus labiau pasidarė visiškai aišku, kad toks maitinimosi būdas yra sveikiausias, praktiškiausias ir ekologiškiausias, nes arčiausiai natūralaus, mažiausiai kenkia gamtai ir kūnui, tad neliko nieko kito, tik išbandyti. O išbandžius – ir likti žaliavalgiu.
Energijos tikrai užtenka. Didžioji dalis žmogaus energijos yra sunaudojama būtent maisto virškinimui, todėl pavalgius norisi pailsėti, pagulėti.. Valgant žalią maistą to beveik nebūna (nebent persivalgai). Kiekvienas žalias produktas turi enzimų, tam tikrų medžiagų padedančių jį suvirškinti. Tačiau kaitinant enzimai žūva, ir žmogaus kūnas priverstas virškinimui naudoti savo resursus, taip pat nukenksminti kaitinant maitą atsiradusius junginius. Šios priežastįs ir lemia apsunkimą po “tradicinių” pietų. Valgant žalią maistą energijos netgi daugiau. O ir mintys skaidresnės, protas aiškesnis. Tai pastebiu ne tik aš. Pvz.vienas iš Lietuvos karate čempionų taip pat žaliavalgis.

Turite bendraminčių? Kaip vertinama žaliavalgystė Lietuvoje ir pasaulyje? Kaip reaguoja jūsų artimieji, draugai?

Kai Tadas pradėjo žaliavalgiauti, žaliavalgystė Lietuvoje nebuvo populiari, jis buvo vienas iš pradininkų. Tačiau dabar didelė dalis draugų yra žaliavalgiai. Lietuvoje yra žaliavalgių forumai, grupės facebooke, Vilniuje yra Žalio maisto restoranas. Dalis mūsų bendruomenės narių yra ar bent bando tapti žaliavalgiais. Pasaulyje, ypač JAV, iš žaliavalgystės padarytas kultas. Žmonės gaminasi žaliavalgiškas picas, spagečius, organizuoja milžiniškus koncertus, daro biznį. Tačiau tokia žaliavalgystės kryptis yra tas pats vartojimas, tik mažiau kenksmingas žmogui.

Yra įvairių požiūrių į žaliavalgystę, kaip ir į bet ką kitą. Vieni mokslininkai kalba, kad skrandžiui ir plonajam žarnynui reikalingas gyvas maistas, o storajam žarnynui – augalinis, kad maistas būtų gerai virškinamas ir įsisavinamas, tad žaliavalgystė geriausia mitybos forma. Kiti gąsdina, kad mes genetiškai prisitaikėme prie virto maisto, kad ims stigti medžiagų ir pan. Tačiau iš praktikos pastebėjau, kad valgant virtą maistą ir valgant žalią maistą organizmas dirba visai skirtingu režimu ir taisyklės kurios galioja valgant virtą maistą, visai netinka valgant žalią.

Žmonių požiūriai labai skiriasi. Dalis žmonių į Tadą (ir į gamtos žmones - mus visus) žiūri kaip į mokytoją, naujų kelių atradėją, ar tiesiog tikrą atvirą žmogų, kuris nebijo būti savimi, eiti savo keliu. Jie atvažiuoja čia pailsėti nuo miesto, šurmulio, pabūti, pasimokyti gyvenimo gamtoje: gamtinės žemdirbystės, ekologinės statybos, žaliavalgystės, gamtos pažinimo ir pan. Kiti į Tadą ir mus visus žvelgia kaip į keistuolius, tradicinės visuomenės marginalijas, degraduojančius visuomenės atstovus. Viskas priklauso nuo požiūrio taško. Gamta ar kultūra. Tie kurie nesupranta vertybių, kuriomis remiamės, atvykę mato neprižiūrėtą aplinką (o ne natūraliai atsistatyti paliktą gamtą), organinių atliekų kalnus, o ne mulčą medeliams ir augalams, seną sodybą su neprižiūrėtu bebaldžiu kambariu, skurdą, o ne tiesiog mažus poreikius. Daiktų čia nedaug. Bet jie tikri, savi, o atliekų beveik nėra, viskas panaudojama.

Žaliavalgystė jau tūkstančius metų nėra būdinga žmonėms. Kaip manote, kodėl pirmykščiai žmonės vis dėlto jos atsisakė, pasirinkdami kitus maisto gaminimo būdus?

Va čia įdomus klausimas :). Įdomus, nors ir teorinis :). Į šitą klausimą telpa visa žmonijos istorija. Greičiausiai pokyčiai vyko lėtai, kintant žmonių sąmonei, gyvenimo būdui, gamtinėms sąlygoms, vertybėms. Bet svarbiausia yra visai ne tai kaip žmonės atėjo iki tokio taško, kad daugybė kenčia nuo begalės ligų, serga nors daug dalykų išvengtų pakeitę valgymo įpročius, bet vis tiek nesugeba iš to išsivaduoti. Svarbu yra kaip iš tokios situacijos išeiti. Kaip padėti žmonėms susivokti ir realiai pasikeisti.

Papasakokite apie dabartinį gyvenimą sodyboje. Ką auginate, ką norėtumėte auginti, kas auga ir t.t.

Dabar gyvename aštuoniese. Tadas nuolat siūlė jį aplankyti atvykstantiems smalsuoliams tiesiog tvarkytis kurį nors laisvą kambarį jo sodyboje, gyventi, pirkti žemę šalia ir gyventi. Šiuo pasiūlymu pasinaudojo šeima (su trim atžalom), 27m.vaikinas, mama su dvimete dukra, dar viena 27 metų mergina.

Visi telpam. Dienomis darbuojamės lauke, vaikštom po miškus, stebim gyvūnus, gamtos pokyčius, planuojam vasaros darbus, statybas, nes norisi vasarą atlaisvinti namą naujiems žmonėms. Ilgais vakarais užsiimame rankdarbiais, amatais, gaminamės buities rakandus, bendraujame, žiūrime dokumentinius filmus apie gyvenimą gamtoje ir kitas eko bendruomenes, skaitome knygas.

Sodyboje auga keli šimtai rūšių augalų. Tikslas yra sukurti kuo didesnę bioįvairovę. Lietuvos gamtinėmis sąlygomis ji didžiausia brandžiame ąžuolyne. Tačiau Tadas, pusiau juokais sako, kad Pasaulyje didesnė bioįvairovė yra sekvojų miške. Bet čia tolimi planai.

Ar to, ką pats užauginate, užtenka kasdien prasimaitinti? Iš ko gyvenate? Kaip sekasi tvarkyti buitį?

Šiemet užsiauginome daug moliūgų ir cukinijų, šiek tiek griežčių, burokėlių, pupų, saulėgrąžų, žirnių, bulvių, morkų, kukurūzų. Sodas davė obuolių, kriaušių, serbentų, agrastų.. Savo erdvėje ir apylinkėse rinkomės laukines žoles, žemuoges, avietes, riešutus, grybus. Vienam žmogui to kaip ir pakaktų. Bet padaugėjus gyventojų kai kuriuos produktus tenka pirkti, daugiausia riešutus, saulėgrąžas, datules ir kai kurias daržoves.

Tadą daug kas kritikuoja, kad jis neužsiaugina pakankamai pramisti, arba, pavyzdžiui, pomidorų. Bet iš tiesų į gamtą čia stengiamasi įsiklausyti, rasti geriausius variantus, mažiausiai jai pakenkiant. Dar daug laiko užima eksperimentai. Norėtume kultūrinius augalus introdukuoti į laukines sąlygas, panašiai kaip padarė permakultūros Europoje pradininkas austras, Sepas Holceris. Be to šiltuoju metų laiku Sodyboje nuolatos būna lankytojų, su kuriais bendraujama, dalinamasi patirtimi ir pan. Tai užima daug laiko. Bet būna ir tokių kurie patys atvyksta ir pasodina daržą, kol Tadas bendrauja su kitais :).

Žaliavalgystė įdomi, nes čia daug erdvės kūrybai. Nuolat sugalvojam naujų receptų pagal tai, kokius produktus duoda gamta. Pavyzdžiui, dabar dienos racionas maždaug toks: ryte – obuoliai, pietums – vakarienei cukinija ar moliūgas maltas su datulėmis, arba moliūgas maltas su saulėgrąžomis ir įvairiomis nesmulkintomis daržovėmis. Kartais riešutai. Druskos mes nevartojame.

Ar negalvojate įkurti žaliavalgių bendruomenės?

Ji jau pati įsikūrė. Savaime J Ir beje, Lietuvoje nėra vienintelė. Dzūkijoje yra dar viena eko bendruomenė, kurioje savaime taip nutiko, kad šalimais gyvena keli žaliavalgiai :).

Ar neliūdna vienam tarp miškų? Galbūt gyvenate ne vienas – turite artimą žmogų.

:) Labai liūdna :) ;)

Zemes svente 2010

Ko Naujaisiais Metais linkėtumėte sau ir visiems žmonėms?

Klausyti savo širdies ir būti savimi.

Atvažiuokit į svečius :)

Gintarė 2012 m. sausis

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Dar kartelį atvirai :)”

  1.   Lietuvos gamta rašo:

    Idomus straipnis ;) sekmes :)

  2.   Lietuvos gamta rašo:

    as irgi svajoju apie sodyba

Rašyk komentarą