BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žaliavalgis (atsargos) karininkas renkasi laisvę

2008 m. Gruodžio 13 d. Nijolė KOSKIENĖ

 

„Mano problema — kūrybiškai gyventi harmonijoje su gamta, kito
problema — kaip išgyventi“, — filosofuoja 26-erių atsargos karininkas Tadas
Lomanas, nuo rugsėjo apsigyvenęs vienkiemyje už pusšimčio kilometrų nuo
Vilniaus. Tadas minta žolių kokteiliais ir džiaugiasi laisve gyventi taip, kaip
liepa širdis. Didžiausias jo rūpestis — atstatyti biologinę įvairovę savo
hektaruose…

nikos@skrastas.lt

Ar daug žmogui reikia?

Sukame Molėtų keliu, pro Giedraičius į Ridvoniškį, kur vienkiemyje
apsigyveno Tadas. „Pamatysite toliu apkaltą trobelę po didžiuliu klevu ir
nešienautą pievą — tokių daugiau nėra“, — buvo perspėjęs.

Ankstų rytą įsukame į kiemą. Tadas pasitinka ir veda į trobą. Kol
kas nešildomą, mat jam kažkaip nešalta. Mums pakuria krosnį.

Tado gyvenimas — viename kambaryje. Ant grindų patiestas čiužinys,
padėtas kompiuteris, stovi dvi kėdės, ant jų — vazonai su kviečių želmenimis, į
sieną atremta gitara, kampe — obuolių dėžė, raugintų kopūstų kibiriukas, ant
palangės — mikseris. Štai ir visi jauno vyro daiktai.

„Ar daug žmogui reikia?“, — sakau, dairydamasi aplinkui.

„Mano būstas — minimalistinis, bet kai pagalvoju, čia turiu labai
daug: kelis milijardus augalų, dangų atvirą, žvaigždes…“ — patikslina Tadas.

Pievų kokteilis

Stebime, kaip meistriškai Tadas baigia ruošti pusryčius —
vitamininį kokteilį. Mikseriu smulkina į stiklainį sumestas žoles, kurias rytą
surinko savo laukuose. Dėjo po kelis lapelius, ką radęs: pienių, žiognagės,
dedešvos, lubinų, svėrių, aguonos lapelių, truputį kopūstlapių, ridikų lapų,
kraujažolės, garšvų, šalpusnio … Po to primetė pjaustytų obuolių, vėl viską
sumalė. Obuoliai, aiškina Tadas, šiek tiek pasaldina ir atskiedžia, nes vien
žolių kokteilis gali būti per stiprus. Vasarą dar dėdavo klevo ar kitų medžių
lapų.

Pievų kokteilis jau suplaktas, Tadas paduoda mums šaukštus ir tęsia
toliau: „Žolės — labai stiprios, su jomis lyginant, daržovės — bevertės, nes yra
išvestos, kad būtų skanios ir minkštos. Gamtoje taip nebūna“.

Kelias į Ridvoniškį

Žolių kokteilis labai gardus, gaivus ir sotus. Tadui jis nieko
nekainavo. Jam nereikia skubėti į darbą, kad užsidirbtų pragyvenimui ir daryti
gali, ką nori. „Gyvenat, kaip pensininkas. Tiesiog ėmėt ir išėjot iš sociumo“, —
ne be pavydo sakau.

„Pensijos laukti nebūtina — gali ją užsidirbti daug anksčiau. Tai
tiesiog kitas požiūris į gyvenimą — kai pats tvarkaisi, o ne lauki, kol jį tau
sutvarkys kiti. Aišku, tokių “išėjusių iš sociumo“ nėra daug, ir nereikia, kad
jų būtų daug. Aš tik noriu parodyti, kad žmogus gali daryti, ką nori“, — dėsto
Tadas.

Koks buvo jo kelias į laisvę?

Užaugo Alytuje, tačiau vasaras praleisdavo pas senelius kaime.

„Visas vasaras pradirbdavom, atsikandau kaimo ir sau pažadėjau
niekada gyvenime taip negyventi, nesąmonė visą laiką dirbti,“ — prisimindamas
savo pažadą juokiasi Tadas.

Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Karo akademiją. Tapo karininku
(išsitarnavo leitenanto laipsnį), buvo paskirtas atsakingu už misijų aprūpinimą
ryšio priemonėmis. Už paskolą įsigijo butą Vilniuje. Tačiau greitai prasidėjo
rutina. Pradėjo daug skaityti, suprato, kad galima gyventi santarvėje su gamta,
ir kad kaime gali gyventi ir nedirbdamas, jei neaugini gyvulių ir neravi daržų.

„O mieste įgriso — nėra ką veikti. Ir koks čia gyvenimas — išeini į
darbą, grįžti susistresavęs“, — vyras sako Vilniuje iš viso praleidęs aštuoneris
metus.

Iki Ridvoniškio Tadas bandė kurtis net keturiose vietose, tačiau
nepavyko. Kol nusprendė — parduos butą ir pirks vienkiemį. Praėjusią vasarą taip
ir padarė. Likusius pinigus padėjo į banką, už juos kas mėnesį gauna 500 litų
palūkanų.

„Visi pasakys, kad iš 500 litų pragyvent neįmanoma. Ir jie bus
teisūs. Su jų poreikiais tikrai neįmanoma. Iš tiesų žmonių poreikiai labai
dideli ir kiekvieno individualūs“, — kalba Tadas.

Bendradarbiai, prisipažįsta jis, tokio kolegos sprendimo nesuprato.
Kodėl nedarąs karjeros, kodėl nelaukia pensijos, juk karininkai išeina anksti?

„Bet aš pasižiūriu į generolą — jis dar mažiau turi laisvo laiko —
visi jie sukasi savo rate. Kuo aukštesnis postas, tuo karininkas labiau
užimtas“, — paaiškina.

Atstato bioįvairovę

Tadas pasakoja, kad į sodybą įsikėlė nuo rugsėjo ir iš karto pajuto
esminį buvimo skirtumą.

„Esame mieste įpratę kažką veikti, dirbti ištisą savaitę. Čia —
kitaip. Aš pats renkuosi, ką ir kada dirbti. Greit supratau, kad iš esmės tai
aplinkai nieko nereikia daryti — mes net nesugebame iš jos paimti to, ką ji
duoda. Ir keisti nieko nereikia, reikia leisti jai gyventi savo ritmu“, — kalba
Tadas.

Kad ekosistema būtų stabili, aiškina, reikia 300 rūšių augalų. Jis
savo pievoje suskaičiavo apie 150, o per pusmetį pasėjo dar 200 rūšių.

Geriausia sėklų rinkimo vieta Tadui — miestas. Žolytė nušienauta,
gilės matosi. O gamtoje didžiulė konkurencija — kiekvieną nukritusią gilę kas
nors paima. Šį rudenį dar spėjo į dirvą priberti lietuviškų sorų, aguonų,
salierų, dobilų. Daržiuką užveisė — prisodino morkų, burokėlių, kopūstų,
petražolių.

„Sėjau, prižiūrėjau, bet kai užaugo — žiūriu, kad nelabai man jų
reikia — palikau, gal transformuosis, taps laukiniais“, — svarsto
eksperimentuotojas.

Tado žaliavalgystė

Tadas pasakoja nuo paauglystės turėjęs virškinimo problemų, žaizdų
skrandyje, nors tarsi maitinosi natūraliais kaimo produktais. Pradėjęs domėtis,
suprato, kad į mitybą galima žiūrėti sąmoningai.

Pradėjo nuo paprastų dalykų: nustojo gerti vandenį valgio metu,
atsisakė mėsos, tapo vegetaru. Taip išsisprendė daug, tačiau ne visos, sveikatos
problemos.

Tuo metu draugai papasakojo apie žaliavalgystę ir atsiuntė rusės
Viktorijos Butenko knygą „Dvylika pakopų į žaliavalgystę“.

Prie žaliavalgystės, kurią praktikuoja jau dvejus metus, Tadas sako
perėjęs labai lengvai. Tiesiog dribsnius ėmė užpilti ne karštu, bet šaltu
vandeniu, maistui naudoti 50 procentų laukinių augalų, antra tiek — vaisių.
Tadas tvirtina, kad kultūriniai augalai niekada nepasieks laukinių augalų
maistingumo. Gamtoje sąlygos idealios — žmogus niekada nesukurs geresnių.

Tadas prisipažįsta, kad tik pradėjęs vartoti kokteilius, iš tiesų
pajuto sotumo jausmą. Anksčiau valgydavęs vaisius, riešutus, bet sotumas
neateidavo — taip metus laiko gyveno pusbadžiu.

Tačiau Tadas sako niekam savo filosofijos nebrukantis ir patarinėti
nelinkęs. Kam įdomu — patys susiranda. O ir maistas dabar jam — antraeilis
dalykas, su draugais apie mitybą nekalba.

„Man įdomiausia — santykiai tarp žmonių“, — sako Tadas ir
prisipažįsta, kad labai norėtų kaimynystėje turėti bendraminčių (visai nebūtinai
žaliavalgių). O dabar, kai užsinori į svečius, turi važiuoti pas draugus į
Vilnių, Kauną ar Rumšiškes.

Ir tą penktadienį per pietus mes Tadą su kuprine ir gitara pavežėme
iki Vilniaus — draugai kvietė į gimtadienį. 

LAISVĖ: „Čia tu neturi skubėt — jau įsibūni į laisvę. Laiko turiu —
skaitau, groju, daug mąstau, rašau eilėraščius. Ir mieste rašiau. Bet mieste
rašai, kai stogas važiuoja, o čia — kai norisi“, — kalba Tadas.

TURTAS: „Mano būstas — minimalistinis, bet kai pagalvoju, čia turiu
labai daug: kelis milijardus augalų, dangų atvirą, žvaigždes“, — sako Tadas.

KOKTEILIS: Tadas pasakoja, kad žaliavalgystės propaguotoja
Viktorija Butenko remiasi moksliniais tyrimais, įrodančiais, kad visų maisto
medžiagų (išskyrus cukrų ir krakmolą) lapuose yra žymiai daugiau, negu
šakniavaisiuose. Visos daržovės išvestos minkštos, o mums reikia tvirtos
celiuliozės — ji sugeria ir pašalina toksinus.

POŽIŪRIS: „Pensijos laukti nebūtina — gali ją užsidirbti daug
anksčiau. Tai tiesiog kitas požiūris į gyvenimą — kai pats tvarkaisi, o ne
lauki, kol jį tau sutvarkys kiti“, — sako Tadas.

APLINKA: „Iš miesto atsikėlus, norisi viską keisti: nušienauti
pievas, susodinti linijom vaismedžius ir gyvatvores, bet iš tiesų supranti, kad
keisti čia nieko nereikia“, — tvirtina Tadas, nenušienavęs aplinkinių pievų.

DARŽIUKAS: Rudenį Tadas dar spėjo pasėti daržiuką. „Sėjau,
prižiūrėjau, bet kai užaugo — žiūriu, kad nelabai man jų reikia — palikau, gal
transformuosis, taps laukiniais“, — svarsto eksperimentuotojas.

Jono TAMULIO nuotr.

Rodyk draugams

komentarai (19) | “Žaliavalgis (atsargos) karininkas renkasi laisvę”

  1.   Danutė rašo:

    Gana įdomu.Aie žalaivalgystę sužinojau pirmą kartą.Šiaip apie vegetarizmą žinojau.Na galima sakyti nežinojau nieko ,tik žinojau,kad yra žmonės nevalgantys mėsos.O čia kaip suprantu tai visai kas kita.
    Būti laisvu nuo darbo ir darbdavio yra nuostabu.

  2.   raimondas rašo:

    taip pritariu tau ir pats taip pat svajoju. mečiau studijas ir dabar ieškaus darbo kad susitaupyčiau pinigų ir galėčiau pasistayti nama šiaudinį ir toliau gyvent vien tik iš to ką pats užsiauginu. tai susitiksim eko troboj

  3.   Donatas rašo:

    Pritariu Tadui visomis keturiomis. Esu isitikines, kad jis uz 2metu sulauks kaimyno. Telieka laukti :] Raimondai, gal statomes bendrai- nejau neuzteks po puse siaudinuko? As rimtai

  4.   kristina rašo:

    tada jungiuosi ir aš į kaimynystę! kaip sunku rasti bendraminčių šitam pasaulyje…
    o žaliuosius kokteilius pati išbandysiu, kai tik gamta atsigaus. tik labai baisu dėl užterštumo, reikia vaižiuoti į visiškus laukus, kur žmogus neužeina. tas baisiai liūdina.

  5.   Donatas rašo:

    Aš taip pat galvoju keltis į gamtos prieglobsti, tik dar neišsprendžiau tokiu klausimu kaip - ką daryti žiemą, jei pvz neužsieėmi gyvulininkyste tai iš kur gauti maisto, nes planuoju gyvenimą visiškai be pinigų.

  6.   Toltik rašo:

    Jei užsiimi gyvulininkyste tai žiemai turi pasiruošti maisto ne tik sau, bet dar ir savo gyvuliukams :), taigi gyvenimas be pinigų paprasčiau įgyvendinamas papildant jį punktu “be gyvuliukų” :). Viskas daug paprasčiau nei kartais atrodo, maistą žiemai gamta paruošia per pavasarį, vasarą ir rudenį, telieka nepražiopsoti kada jis tinkamiausios būklės sandėliavimui (džiovinimui ar natūraliu pavidalu supakuotas pvz. į dėžes - obuoliai ir t.t. su viskuo)..

    sekmės :) visiems, tai laukiu kaimynų, galima ir pageidautina greičiau, kam čia laukti pora metų ;) :))))

  7.   Orinta rašo:

    As ir prisijungsiu. Tik dar reikia viska sudelioti i savas vietas :)

  8.   Toltik rašo:

    Na tiesiog šaunumėlis :) :) :)

  9.   Jonis rašo:

    Och, ir aš apie šiaudinuką svajoju… Kaip čia susiburti ir bendromis jėgomis… Kas darbu, kas finansais prisidėtų…

  10.   Toltik rašo:

    Kam įdomu tai rašykit man el. paštu arba tiesiog atvažiuokit ir aš kiek galėsiu tiek padėsiu.

  11.   Rasa rašo:

    Puiku. Svajonės įgauna pagreitį :-)

  12.   edita rašo:

    apie šiaudinuką ir gamtą jau seniai svajonu, vaikystėje labai nemėgau kaimo, to gyvūnų kvapo tvarte, mėšlo, ravėjimo ir panašiai, maniau, kad niekad gyvenime negyvenčiau kaime, o dabar tai- mano svajonė. Nuomonę pakeitė vegetarizmas ir Anastasija. Svajoju kaip ištrūkti iš miesto, darbų, mokslų, nes nematau tame prasmės. Tik va merginai gana sunku būtų tą šiaudinuką pasistatyti, reikia bendraminčių susirasti. Šiuo metu esu vokietijoje, vasaros pabaigoje gal būtų galima aplankyti? Patarimų sulaukti apie augalus? Deja viską pamiršau, ką močiutė vaikystėje mokė :)

  13.   Tadas rašo:

    ir man panašiai buvo :). Kaimas ir gamta tai du skirtingi dalykai :)… Žodžiu laukiu apsilankant. Kuriantis tai pradžiai galima mano name gyventi ir po truputį statytis savo namus :). Sėkmės

  14.   giedre rašo:

    tai jega,aciu uz meile gyvenimui,zemei

  15.   Rokas rašo:

    as esu jumis suzavetas. as jau lb ilgai svajoju apie nama is siaudu ir molio. manau, kad tikrai pradesiu savo toki gyvenimo buda vesti. del namo tj net neabejoju. noreciau daugiau informacijos apie anastasija. ir lb prasyciau mane priimti i statybas ekologisko namo, noriu igyti patirties. turiu sukaupes informacijos apie siaudinius ir molinius namus, bei atsinaujinancia energetika. Pas tada irgi visom isgaliom versiuos :-) mano e-mile
    rokutisa@yahoo.com
    as visai noreciau sukelti maisto bei meiles gamtai revoliucija :) bent jau aplink save…

  16.   Vaidas rašo:

    Labadienis visiems :)

    Lenkiu galva jau pasiekusiems trokshtama gyvenimo buda! :) Taip tai ir idejai. Turbut tie, kas svajoja, kiekvienas yra apie tai mastes…kazkas turejo pramint kelius :) Aciu, Tadai :) Progai pasitaikius aplankyciau mielai :) Nes siuo metu esu pasitraukes i kita visuomene ;)
    Visiems linkejimai ;)

  17.   nerius rašo:

    chebryte, daugelis jusu daug sneka bet ar tikrai savo norus igyvendinsit. niera taip lengva paiimt ir isvaziuoti kazkur i nezinomybe. man pwz nesinoretu ant zmogaus sprando sedeti, geriausia susideliuot viska sutvarkyt i vietas ir poto kai pasirenges vaziuoti kur tik akys mato. kitu atveju jei per skubotai trenksies kazkur, gali daug greiciau palusti psichologiskai… na bet sekmes siekiant tikslo:) gaila kad as toli nuo vilniaus gyvenu, mielai apsilankyciau pas toki idomu zmogu. :)

  18.   irina rašo:

    labas Tadai. Nuosirdziai sveikinu dvasios stiprybe kurti savo gyvenimo buda. Linkiu Jums puikiu kaimynu bendraminciu, nuosirdaus bendravimo ir meiles.

  19.   reredada rašo:

    Tadai,tu nuostabus!!!

Rašyk komentarą