BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žaliavalgio sodyboje laukiamas kiekvienas

)

Sodyboje po kriauše

Pavargęs nuo miesto triukšmo ir amžino streso ne vienas susimąsto apie galimybę mesti viską, įsikurti nuošalioje sodyboje ir gyventi darniai su gamta. Tadas Lomanas yra karininkas, tačiau šiuo metu oficialiai jis nedirba niekur. Dėl to sakosi visiškai nesigailįs.

Baigęs Karo akademiją, per kelerius metus Tadas sugebėjo padaryti neblogą karjerą ir užsitikrinti „šiltą vietelę“ biurokratinėje įstaigoje. Gal todėl jo bendradarbius nustebino ryžtingas vyro poelgis – prieš kelerius metus Tadas metė normalų gyvenimą ir įsikūrė nuošalioje sodyboje Molėtų rajone. Gyvendamas be jokių civilizacijos patogumų Tadas minta vien tik žaliu, termiškai neapdorotu maistu, jo racioną sudaro žolelės, medžių lapai, grūdai, šakniavaisiai, uogos, vaisiai.

Iš visuomenės pasitraukusio žaliavalgio Tado ir neseniai su juo apsigyvenusios etnologijos studentės Gintarės vienatvė nekankina – jų sodyboje dažnai lankosi svečiai. „Atgimimo“ interviu su Tadu Lomanu – apie gyvenimo prasmės ir darnos paieškas, žaliavalgystę bei atsakomybės pojūtį.

– Kas tu esi, Tadai?

(Juokiasi.) Sudėtingas klausimas… Žmogus.

– Na, o jeigu kalbant konkrečiau, tai žinau, kad esi atsargos karininkas…

Taip, esu atsargos karininkas, nes, kai baigiau mokyklą, įstojau į Karo akademiją, ją pabaigiau, atidirbau penkerius metus. Bet jau dirbdamas žinojau, kad tas darbas ne man. Visada ieškojau kito varianto.

– Kodėl tas darbas buvo ne tau? Kaip suprantu, dirbai kontoroje?

Taip, sėdėjau kontoroje, arba štabe. Dirbant kariuomenėje man užtekdavo dviejų valandų per dieną, kad padaryčiau tai, ką man reikia padaryti, o kitos šešios valandos būdavo gryno sėdėjimo, šnekėjimo apie bet ką ir interneto naršymo. Realaus darbo ten nelabai buvo, o ir jis nelabai turėjo prasmę, pagal mano pasaulėžiūrą. Be to, tokiame darbe nėra jokio kūrybingumo. Atsėdi aštuonias valandas per dieną ir eini namo. Laisvalaikiu darai visiškai kitus dalykus.

– Ką tu darei tokio, kas tau turėjo prasmę?

Na, iš esmės aš tiesiog ieškojau, kaip turėčiau gyventi. Nors nežinojau, kaip tiksliai turi būti, bet manęs netenkino ir tai, kas yra. Tuomet aš susiradau (o gal jos mane susirado) Anastasijos knygas. Perskaičiau ir supratau, kad man reikėtų kai ką daryti kitaip. Supratau, kad noriu gyventi gamtoje, tvarkytis su augalais ir iš to kažką duoti ir žmonėms. Norėjau, kad jie pamatytų, jog gali būti toks ryšys su gamta, kuris patenkina žmogų ir kartu negriauna gamtos.

– Kas yra toji Anastasija?

Paprastai šnekant, tai vieno rusų rašytojo (Vladimiro Megre – R.N.) aprašyta, nežinia, ar reali, ar išgalvota asmenybė. Jos pagrindinė idėja ta, kad žmogui nereikia jokių religijų. Dievas yra gamtoje, tad reikia gyventi darniai su gamta, su Dievu ir kurti gyvenimą, atitinkantį gamtos dėsnius.
Tarkime, mūsų dabartinis technokratinis pasaulis gamtą tik griauna. Tai negali toli nuvesti. Anastasija siūlo priešingą variantą – naudotis gamtos technologijomis. Duoda šiek tiek informacijos, savotišką emocinį užtaisą.

Šiuo metu Rusijoje pagal Anastasijos idėjas kuriama daug gyvenviečių, rodos, tos idėjos propaguojamos net vyriausybiniu lygmeniu. Yra tokia programa „vienaaukštė Rusija“, pagal kurią norima daugumą populiacijos iš miesto iškelti į užmiestį ir duoti kiekvienam žemės.

Girdėjau iš bičiulio, kad viena tokia gyvenvietė jau buvo įsteigta oficialiu lygmeniu. Man labai keista, kad Lietuvos žiniasklaida nieko nemini apie šiuos Rusijoje vykstančius dalykus.

– Lietuvoje yra tokių gyvenviečių?

Gal kokios penkios. Dauguma jų vadina save anastasiukais, bet kai kurie gali ir supykti taip pavadinti. Tačiau juos visus vienija bendras principas – gyventi darniai su gamta. Anastasiukų filosofija – tai ekologija iki šeimos kūrimo, socialiniai dalykai, vaikų auklėjimas, rodos, nėra srities, kurios neapimtų ta filosofija. Ir visa bandoma daryti taip, kad nekenktų gamtai ir padėtų jai atsinaujinti iš to sugadinto būvio, kuriame esame dabar.

Mano sodyba dar nėra gyvenvietė, bet tikiuosi, kad kada nors bus. Imu suprasti, kad tokiam dalykui būtinai reikalinga bendruomenė.

– Tadai, teko girdėti, kad pats esi žaliavalgis? Ką tai reiškia?

Taip, dabar jau trečia savaitė, kai vėl esu žaliavalgis… (Juokiasi.) Iš viso jau dvejus metus, bet kartais leisdavau sau „pagrybauti“, valgydavau virtą maistą. Dabar, kai prasidėjo visokios stovyklos, labai gera yra būti žaliavalgiu.

– Tai koks yra tavo racionas, kai esi visiškas žaliavalgis?

Pagrindinis patiekalas yra žolių kokteiliai, bet tai mano paties „išradimas“. Tiesiog skinu laukinius augalus, jie sudaro apie 50 proc. to kokteilio. Tai visokios dilgėlės, garšvos, kriaušių ir klevų lapai, gysločiai, prisidedu ir vaistingų žolių. Žiupsnelius jonažolių, kraujažolių, lipikų. Visokių smilgų dažniausiai nededu, nes jos prastai kramtosi.

Kitus 50 proc. sudaro vaisiai, tarkim, obuoliai, kuriuos sutrinu smulkintuvu. Pernai būtent taip maitinausi, o šiemet tik salotas daromės ir smulkintuvo nenaudojame. Į daržovių salotas įpjaustome apie 20–30 proc. laukinių augalų. Daugiau kopūstai, morkos, pomidorai, agurkai ir visokios žolės. Čia tik vienas iš patiekalų, o šiaip dar riešutus valgau, grūdus maluosi. Iš esmės tai viskas tas pat, iš ko pagamintas ir paprastas maistas, tik tiek, kad jis neapdorotas.

– Kai nesi žaliavalgis, esi paprastas vegetaras?

Na taip, bet tikiuosi dabar jau būti vėl tik žaliavalgiu, nes tiesiog nebegaliu būti paprastu vegetaru. Pagyvenęs kaip žaliavalgis įveikiau visus sveikatos sutrikimus, net tuos, kurie nebuvo susitvarkę, kai buvau vegetaras. Žinoma, buvo neblogai, palyginti su tuo, kaip jaučiausi prieš vegetarizmą, bet likdavo tokių smulkmenų kaip liežuvio apnašos ar reikėdavo dantis valytis ir panašiai. Kai tampi žaliavalgiu, tie dalykai išnyksta.

– Įveikei visus sveikatos sutrikimus?

Taip, susitvarkė visiškai. Ir kai pabandai vėl valgyti „normalų“ maistą, supranti, kad nebegali, kad tau blogai nuo jo, nepriima organizmas. Dabar, kai tik pabandau valgyti virtą maistą, jaučiuosi prastai emociškai ir fiziškai.

– Kodėl visi žmonės negyvena taip, kaip tu, jeigu tai taip gerai?

Todėl, kad yra sukurta visa sistema. Dabar turbūt 99,9 proc. žmonių valgo virtą maistą.

– Ir ne tik virtą – šimtą kartų visaip apdorotą… Ir negalvoja, kad tai blogai.

Taip. Jie taip valgo, jų tėvai taip valgo, visi aplinkui taip valgo. Nueini į restoraną, į parduotuvę, visur toks pat valgis. Negali net susimąstyti, kad gali būti kitaip. Aplink tave technokratinis pasaulis, miesto kultūra, kurioje yra ši sistema. Ir tu gamtos nematai.

– Gal žmonėms tiesiog labiau nei jų sveikata rūpi ta visuomenė, kurioje jie gyvena, juos supantys žmonės, šeima, draugai? Jie tarsi bijo iškristi iš sociumo…

Taip, man ir pačiam panašiai buvo. Dėl to šį rudenį ir „nusimušiau” nuo žaliavalgystės. Po visų vasaros stovyklų nuvažiavau pas senus gerus draugus. Žiūriu, kad nebegaliu susišnekėti su jais, nes jie manęs nepriima normaliai. Iš pradžių net nesupratau, kas darosi. Tačiau, kai man pasiūlė pyrago ir aš jį suvalgiau, tada jiems buvo mažytis šokas. Mes pagaliau pradėjome normaliai bendrauti. Mane vėl priėmė kaip žmogų, o ne kažką tokį, kuris „rodo, kaip reikia daryti teisingai” ir „kaip jie neteisingai daro”.

– Ar tu bandai dalyvauti visuomenės gyvenime ir šį tą keisti tradiciniais būdais? Tarkime, ar eini balsuoti ir panašiai?

Ne. Aš nesistengiu dalyvauti. Man nesvarbu, kokie ten žmonės bus išrinkti. Dabar veikia sistema, o ją pakeisti galima tik iš apačios. Kažką iš tiesų pakeisti galima tik tuomet, kai kartu keičiasi visi žmonės.

Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės yra linkę perduoti atsakomybę. Neduokdie būsiu atsakingas už savo verslą, šeimą, valstybę, savo pasaulį – kad kažkas kažkur darosi, tai čia ne dėl mano kaltės… O aš esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus daro įtaką visam pasauliui ir yra atsakingas už visus jame vykstančius procesus. Pavyzdžiui, mūsų upės yra užterštos. Vadinasi, mes patys esame dėl to kalti ir turime kažką aktyviai daryti, o ne laukti, kol tai padarys kažkas kitas.

Rasa Navickaitė, “Atgimimas” - 2009 rugpjūčio mėn. 9 d.

Patiko (24)

Rodyk draugams

komentarai (13) | “Žaliavalgio sodyboje laukiamas kiekvienas”

  1.   ilgius rašo:

    respekts

  2.   Megejas rašo:

    Klausimėlis - o jeigu pasigaut upėtakį ar kokią kitą žuvį ir ją žalią, ar tik pasūdžius valgyti? Irgi blogai bus? Juk labai sveika ir naudinga…

  3.   Toltik rašo:

    Jeigu valgyti žuvis :) (dabar nejuokauju) tai irgi termiškai neapdorotas :), tai yra “žalias” jos virškinsis geriau negu keptos ir virtos, žmogus gaus daugiau maistinių medžiagų. Moksliškai įrodyta ;) :) - rimtai (žalia mėsa susivirškina greičiau ir geriau negu virta, apie makro- mikroelementus, amino rūgštis nėra ko ir kalbėti, išskyrus baltymus :), baltymai veikiami temperatūros denatūruoja - suįra, teoriškai turėtų tada lengviau įsisavinti, bet teoriškai). Sūdyti nepatariu - druska mineralas, daug pridaro nemalonumų (tingiu aiškinti). Galima džiovinti, vytinti (bet sudėtinga lauko salygomis ir be druskos).

    Aš pats nevartoju mėsos, todėl man tolių problemų nėra. Visas reikalingas medžiagas daug geresnės kokybės gauname iš augalų, kam vargti su mėsa? Kažką gaudyti, kankinti, žudyti? Tik skoniui patenkinti ir įpratimui… Tai tiek

    Sėkmės visiems.

  4.   Ricardas rašo:

    Butinai uzhsuksime, o kaip sukontaktuoti?

  5.   Inga rašo:

    O kaip ziema maitinates, zalumos kaip ir nebera? :)

  6.   Tadas rašo:

    Žiemą maitinuosi tuo ką motina gamta paruošė per vasarą ir rudenį: daržovės (morkos, kopūstai, žieminės bulvės, moliūgai ir t.t.), sėklos ir riešutai (lazdynų, graikiniai, saulėgrąžos, linų sėmenys, aguonos ir t.t.), vaisiai (obuoliai, kriaušės, slyvos, šermukšnės, šaltalankiai ir t.t. dalis džiovintų, daugiausia žali obuoliai…), taip pat papildau racioną žiemos metu prieinama žaluma - pušų ir eglių spygliai, pumpurai visų augalų. Dar grūdus įvairius ir ankštinius mirkau ir daiginuosi, taip irgi žalumos gaunu, kartais kokių džiovintų vaistažalolių užvalgau, bet retai…

  7.   Alius rašo:

    Sveikas, Tadai. Eksperimentuoju su žaliavalgyste jau 4 mėnesius. Prieš pora mėnesių atsiskyriau nuo tėvų, tad dabar gyvendamas savarankiškai lengvai valgau ką noriu. Savo draugę taip pat užkrėčiau šia idėja. Naujam bute dar nebuvau įjungęs viryklės ir nežadu :) bet nesu 100 procentu žaliavalgis. Kartą per dieną stengiuosi pavalgyti kur nors virto maisto nors ir nekasdien gaunasi. To priežastis yra ta, kad esu jūreivis, o ant laivo nėra galimybės maitintis žaliai. Girdėjau, kad tapus žaliavalgiu yra pavojinga vėl valgyti virtą maistą - gali apsinuodyti. Gal žinai kiek tame yra tiesos?
    Norėčiau susidraugauti artimiau - gauti žolių rinkimo maistui praktikos, pats esu miesto žmogus, pažįstu tik marihuana :) jei pakviesi į svečius, būtinai atvažiuosiu.

  8.   Tadas rašo:

    Labas Aliau :),

    Tai žinoma, kad atvažiuok :). Bet ruduo jau į pabaigą, nors nesvarbu, kuo mažiau žolių tuo geriau įsimenama :), be to ne pavadinimuose esmė, ne juos reik išmokti ir net ne rūšis augalų ar gyvūnų :). Esmė suvokti metodą informacijos gavimo - o jis labai paprastas :).. eini pieva, mišku, takeliu mieste, pamatai tau nepažįstamą augalą arba jau pamirštą :), ir grūdi lapą ar žiedą burnon - ragauji. Tai universali tiesa, niekas už tave patį to nepadarys, pats turi ragauti ir organizmas tavo tau pats atsakys kokių augalų tau šiuo konkrečiu momentu reik - o išragauti tiesiog privalai viską :), tame tarpe ir marihuaną, bet žalią, o ne smilkstančią ;)…

    Praktika žinoma labai gerai, jeigu sunku perlipti per save ir pradėti pačiam rinkti, tai žinoma galiu pagelbėti, tiesiog atvyk į svečius dienai ar kelioms ir pasipraktikuosim (geriau pirmadienį-ketvirtadienį, bet jei neišeina tai ir savaitgalis tinka :) (trumpam pakito mano gyvenimo būdas, savaitgalius stengiuosi šeimai skirti - daugmaž :), kai antra pusė irgi persikels į sodybą gyventi tai susitvarkys ši dalis ir vėl nebeskirstysiu laiko į savaitės dienas :) ))..

    Dėl pavojaus apsinuodyti virtu maistu tai jokio skirtumo ar tu žaliavalgis ar ne.. visi juo apsinuodija, tik vieni prie to pripratę, o kiti dažniausiai atpratę.. esmė tame, kad virtas maistas visada apnuodija… didžioji dalis Žemės populiacijos taip ir slampinėja pastoviai apsinuodiję, tai viena iš priežasčių kodėl pilnos ligoninės pacientų, o vaistinės klientų - tai apsinuodijimo maistu pasekmės, tik apsinuodijimas lėtinis, nuo jo mirštama lėtai. Тiesiog maitinantis žaliu maistu organizmas išsivalo ir atpranta nuo pastovių nuodų dozių - nebegamina gleivių sluoksnio visame virškinimo trakto paviršiuje ir pradeda normaliai įsiurbinėti į organizmą patekusį maistą, tada ir virtą maistą įsiurbia normaliai, maistinė leukocitozė (apsauginė reakcija užvalgius virtų, toksiškų produktų - liaukocitai esantys kraujyje kuriam laikui susirenka aplink virškinimo organuz, kad galėtų nukenksminti dalį iš maisto patenkančių toksinų - valgant normalų žalią maistą, tokių reakcijų nebūna)…. Tai va, maistinės leukocitozės reakcijos taip pat nelieka, bet jei pavalgai ilgiau vėl virtą maistą tai tos pačios reakcijos žinoma vėl atsistato, tu kadangi labai ne šimtu procentų žaliai maitinies, tai pas tave turėtų būti likę šios reakcijos, tai gali nesukti galvos dėl tokių dalykų. Tik argumentai tai tavo nieko verti :), bet tai tau pačiam spręsti :).

    Tu Klaipėdoj gyveni? Gali susitikti su kitais Klaipėdiečiais, jie jau pakankamai apie laukinius valgomus augalus žino, jei domina rašyk, atsiųsiu kontaktus :).

    Pietums pvz. gali nusinešti saują riešutų kišenėje :) - bet čia teorija, o praktiškai tai pats kažką sugalvosi, o gal ir ne ;) :)).. svarbu, kad būtum patenkintas savimi :) ir pasauliu :)..
    Viryklę galite parduoti :) (ir šaldytuvą), o vietoj jų pvz. po ispaniją pakeliauti ;) arba savo gimtinės lopinėlį (kokį hektarą) įsigyti, sodą ten užsiveisti - vaikams ir patiems netolimoj ateitį pravers, gyvenimo kokybę pagerins :). Na arba už tuos pinigus dehidratorių (džiovintuvą maisto) įsigyti, pradžiai naudingas daiktas bus :)..

    Linkėjimai draugei :)

  9.   laura rašo:

    Sveiki, labai dziaugiuosi atradusi si puslapi ir idomiu zmoniu. Pati stengiuosi valgyti vein zalia maista, bet kolkas dar, mazdaug kas antra diena suvalgau kokiu nors garuose virtu darzoviu, ar darzoviu sriubos. Kadangi labai domiuosi sveikata ir mityba, tai nustebau perskaiciusi info, kad virtas maistas nuodija. Niekada nieko anksciau nesu girdejusi ar skaiciusi. Zinau, kad keptas maistas nuodas, nes susidaro kancarogenai, bet negi taip pat kenkia ir garuose virtas maistas arba sriubos? Gal galite numesti koki linka, ar rekomenduoti kokios lteraturos, ar paaiskinti, kokie procesai vyksta zmogaus kune ir kodel jis nuodijamas, kai valgoma virto maisto. Labai dekui is anksto

  10.   mindaugas rašo:

    zmogus sako, kad kiti neatsakingi.. Palauk, o pats i krumus nere, balsuot neina, sistema, sistema, taj sededamas atsiskires nuo visuomenes ir nesugriausi tu idingu sistemu! Tadas pasirinko lengviausia kelia, nei arti nei seti. Nesvarbu, kad stogas kiauras. Kur seima, vaikai? Jiems reiks uzdirbti (uzauginti ) duona. Zmogus yra visuomenine butybe, ir be kitu jis negali saves vertinti, lyginti ir apskritai egzistuoti sioj zemej.
    Gerbiu Tada.

  11.   Truputį žalias rašo:

    Na Mindaugai, gal kada ir tu suprasi šias idėjas, viskam savas laikas.
    O kai kam laikas ir erdvė neegzistuoja ;)

    Apie leukacitozę, tai yra stipriai jei suprantat rusų kalbą :
    >Методики Марвы Оганян.
    http://video.yandex.ru/users/lenalexandr/collection/7/

  12.   Vaida rašo:

    Labas Tadai!
    Vakar su vaikais buvau tavo sodyboje, bet dideliam mano liudesiui, taves nesutikau:( Norejau siek tiek pabendrauti zaliavalgystes tema, nes truputi susipainiojau informacijos labirintuose.
    Siaip vakar sutikau pas tave nuostabia mergina, su kuria ir praleidau tavo sodyboje brangu ir turininga laika:) .
    Noriu taves uzduoti labai man siuo metu aktualu klausima. Susipainiojau as zarnyno isvalymo pries zaliavalgiaujant temoje. Skaiciau, kad pries pradedant keisti mityba, butina isvalyti zarnyna. Kokia tavo nuomone siuo klausimu. Beda ta, kad jau antra savaite bandau maitintis zaliai, esu maitinanti mama, bet atsirado tokie nepatogumai, kaip uzkieteje viduriai, ir berimai tiek man tiek ir sunui, kuriam 1,5m. Sunu primaitinu taip pat zaliu maistu. Na, kartais pati nukrypstu ir neiskentusi suvalgau koki saldesi, nes visada saldumynai buvo mano silpnybe.
    Perskaiciau Malachovo knyga apie zarnyno valyma ir nezinau ar valyti zarnyna slapimu ar ne (jis rekomenduoja toki valymo buda)?
    Ka manai?

  13.   Mimoza rašo:

    Sveiki Tadai, as jus labai palaikau, del pasirinkto gyvenimo budo. Esu is Sirvintu raj, nelb toli ar ne?:) ir labai noriu aplankyti jusu kaima bei pasidalinti mintimis, ziniomis, paklausyti jusu patarimu. Kaip gauti jusu kontaktus?

Rašyk komentarą