BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Beribė/io gyvenimo kūryba

Kaip pats save vadinate, kaip prisistatote – pirmiausia pats sau esate karininkas Tadas, Žaliavalgis Tadas ar kt? Kur gyvenate? Žinau tik tiek, kad Molėtų raj. O kaimas, miestelis?

Tiesiog Tadas :). Bet jei kas prašo įvardinti specialybę ar užsiėmimą sakau kad esu – laisvasis kūrėjas :).

Gyvenu Ridvoniškių kaime, netoli Giedraičių.

Ekogyvenvietės, ekosodybos – kas tai?

Žodis Ekologija po truputi virsta keiksmažodžiu, po kuriuo slepiasi labai įvairios prasmės. Pasaulyje šiuo metu jau egzistuoja keli tūkstančiai ekobendruomenių, kurios labai tarpusavyje skiriasi tiek tikslais, tiek gyvenimo būdu, tiek požiūriu į gamtą. Aš tiesiog noriu gyventi gamtoje ir padėti kitiems žmonėms taip pat gyventi, kurtis ir kurti gamtoje, darnoje su ja. Neskubant, įsiklausant į ją, iš esmės.

Kiek jau metų žaliavalgiaujate?

Keturis.

Ar kur nors mokėtės medicinos? Ar tik iš knygų? Vartojate nemažai medicinos terminų, pastebėjau… :)

Didelė dalis žinių iš asmeninės patirties t.p. knygų, draugų, interneto..

Kodėl pasirinkote tokį asketišką gyvenimo būdą? Kas paskatino? Kamavo ligos? Kaip dabar jaučiatės?

Savo gyvenimo būdo nelaikau asketišku. Gyvenu taip, kaip iš tiesų noriu ir man patinka. Bet prasidėjo viskas išties dar nuo jaunystės, vaikystės, kai kamavo skrandžio sutrikimai, rėmuo, opos, skausmai, nuolat šaldavo galūnės. Ėmiau ieškoti priežasčių ir tuo metu į rankas papuolė Malachovo knygos apie organizmo valymą ir maisto derinimą. Nuo to viskas prasidėjo. O išsikelti į gamtos prieglobstį paskatino V. Megre knygos apie taip gyvenančius žmones.

Šiuolaikinė medicina, kaip suprantu, Jums – ne draugė, o kaip liaudies?

Irgi nedidelė.. :) bet nesipykstam per daug. Jei reikalinga bet kokia medicina, vadinasi jau nutolta nuo gamtos.

Esate tikras, kad toks gyvenimo būdas neatsibos? Negi niekada neaplanko dvejonės, gal su draugais į Makdonaldą nulėkti sukirsti mėsainį, gal prekybos centre paskanauti ledų?

Tiesiog viską bandau praktiškai. Žinau iš patirties, kad maitinantis žaliai – savijauta gera. Kai suvalgau ko nors virto, (vos nepasakiau mirto :) kaip mirusio) iškart matau, kaip tas produktas veikia organizmą, kokios to pasekmės ir tampa aišku, koks maistas žmogui padeda, koks kenkia. Bet visko būna. Būna suvalgau ko nors. Pavyzdžiui, iki šiol negaliu atsisakyti džiovintų datulių, arba mamos kepto kugelio :).  Didelių problemų iš to nebedarau. Tėvus lankau retai, žinau, kad grįšiu prie įprastos mitybos, kūnas išsivalys ir vėl viskas bus gerai.

Esate griežtas ir reiklus pats sau?

Ne. Reikia keisti aplink taip, kad nereikėtų būti sau griežtam, kad pati aplinka padėtų gyventi sveikai ir pilnavertiškai.

Ar ugnies nenaudojate visiškai? Kalbant ne tik apie maisto ruošą…

Ketinu nebenaudoti. Laužų nekūrenu. Bet gyvename dabar name kelios šeimos, yra mažų vaikų – kitiems reikia šilumos.

Ką auginate savo sodyboje? Kokio ji dydžio?

Visa sodyba – 8ha. 2 ha yra mano ir draugės asmeninė erdvė, trys palikta gamtai – šią teritoriją vadinu šventviete, ten nevykdau jokios veiklos, tiesiog stebiu kaip gamta kuria savarankiškai, mokausi tiesiogiai iš jos. Du hektarai su namu yra palikti bendruomenei, ir vieną neseniai pardaviau drauge gyvenančiai šeimynai – kuri tame hektare ir kuriasi šiuo metu. Mano Sodyboje auga keli šimtai rūšių augalų. Tikslas yra sukurti kuo didesnę bioįvairovę ir asmeninėje erdvėje asmeniškai pažinoti kiekvieną augalą, būti asmeniniame kontakte su kiekvienu iš jų ir per juos su visa erdve, per tai ir su planeta, visata. Darže šiemet užsiauginome daug moliūgų ir cukinijų, šiek tiek griežčių, burokėlių, pupų, saulėgrąžų, žirnių, bulvių, morkų, kukurūzų. Sodas davė obuolių, kriaušių, serbentų, agrastų.. Savo erdvėje ir apylinkėse rinkomės laukines žoles, žemuoges, avietes, riešutus, grybus.

Kuo maitinatės žiemą? Sodas tuščias, gal tik riešutų, sėklų atsargos gausios… Jūsų žiemos meniu.

Dabar dienos racionas maždaug toks: ryte – obuoliai, pietums – vakarienei cukinija ar moliūgas maltas su datulėmis, arba moliūgas maltas su saulėgrąžomis ir įvairios nesmulkintos daržovės. Kartais riešutai. Įvairios kitokios sėklos.  Turime prisidžiovinę uogų, grybų. Perkam kopūstus, morkas. Valgom ir salierus, pastarnokus. Druskos nevartojame.

Ką šiandien būtų galima rasti Jūsų virtuvėje, koks, maistas, gėrimai, indai?

Dabar ant stalo guli prapjautas moliūgas, morkos, kopūstas, mirkytos datulės, mirkyti ir daiginti žirniai, kviečiai. Ką tik draugas atvežė bananų ir granatą, bei krapų. Gerti aš beveik nieko negeriu, užtenka sulčių iš suvalgytų vaisių ir daržovių. Kartais vasarą šiek tiek vandens. Indai tai tradiciniai, kai kurie pačio išskaptuoti. Tik dar naudojam smulkintuvą ir kavamalę.

Kokį vandenį geriate, iš čiaupo?

Vandens beveik nebegeriu. Čiaupo pas mus nėra :). Užtat yra šulinys ir nuostabus ketvirtadalio ha prūdas.

Perkate ir valgote vaisius, daržoves iš prekybos centrų? Bet juk čia didžiausias nuodas, jau netgi ne tokiems prisiekusiems sveikuoliams nebesinori „vaisių blizgančių nuo vaško“…

Jei neužtenka savų, stengiamės pirkti iš ūkininkų. Bet mano nuomone, geriau maksiminis žalias, nei naminis virtas.

Nevalgote mėsos, pieno produktų ir dar daug ko, bet juk mes, lietuviai, – šiauriečiai, organizmas lengviau pasisavina protėvių maistą, kuris turėjo įtaką mūsų genetiniam paveldui. Be to, mūsų krašte ne tiek daug tos saulės per metus, taigi ir vaisiai, daržovės gal ne tokie vitaminingi kaip pietuose…

Tai ką valgė mūsų protėviai mes jau seniai nebevartojame, daržovės ir tos visai kitokios, tiek rūšine tiek ir maistine prasme.

Aš tiesiog stebiu savo organizmą ir valgau tai, kas man tinka. Vitaminingiausi augalai kaip tik ne pietuose, o šiaurėje kur augalai kooperuojasi dėl išlikimo. Tropikuose augalai sukaupia daugiau cukrų – iš dalies todėl, kad jiems nėra didelio poreikio kooperuotis su kitomis gyvybės formomis ir visus susintetintus angliavandenius jie pasilieka sau. Tai tiek dėl vitaminų.

Atskleiskite kokį sveikuolišką pietų receptėlį.

Svetimais receptais sveikas nebūsi ;). O jei rimčiau tai ten kur prasideda receptai, pasibaigia sveikata. Gamtoje nėra receptų. Nusiskynei obuolį ir mėgaujiesi juo, perskėlei riešuto kevalą ir triauški jo riebų branduolį, išsirovei morką, nusiskynei rūgštynę ir t.t.

Žiemai, girdėjau, ketinote pasistatyti nedidelį 16 kv. metrų namelį iš molio ir šiaudų, mat, pasak Jūsų, be langų, šviesą pro stiklines duris įsileidžiantis namelis turėtų pakankamai gerai išlaikyti šilumą, kūrenti nereikėsią. Pasistatėte? Ir kaip, tikrai šilta?

16 kv išorėje. Viduje – devyni. Bet dar nepasistačiau. Kitąmet. Tačiau iki šiol miegam šienu dengtose indėniškose palapinėse be durų. Kol kas šilumos pakanka.

Šiltuoju metų laiku dieną naktį gyvenate po atviru dangumi, tiesa? Kaip dažnai iškišate nosį į lauką žiemą, juk gamta, sakykim, apmirusi, šalta…

Labai įvairiai. Šiemet labai daug vaikštom po apylinkių miškus, stebim gyvūnus. Jei labai prastas oras, stengiamės bent miegoti lauke, t.y. vigvame. O žiemą gamta kitaip gyva, pvz., lengviausia stebėti įvairius gyvūnus, nes ant sniego lengva rasti jų pėdsakus. Žiemojantys paukščiai belapiuose medžiuose kaip ant delno.

Kokia, Jūsų nuomone, žmogaus paskirtis, misija Žemėje?

Gyventi pilnatvėje ir tuo mėgautis. Tobulinti savo gyvenamąją aplinką, kad visiems šios planetos padarams būtų dar daugiau džiaugsmo, kad kuo daugiau jų čia tilptų.

Sportuojate?

Gyvenu aktyvų gyvenimo būdą, bet sportu neužsiimu. Tokių miesto triukų gamtoje tiesiog nebereik.

Tai ką veikiate per dienų dienas?

Trumpomis žiemos dienomis darbuojamės lauke – vežam maistą augalams, vaikštom po miškus, stebim gyvūnus, gamtos pokyčius, planuojam vasaros darbus, statybas, nes norisi vasarą atlaisvinti namą naujiems žmonėms. Ilgais vakarais užsiimame rankdarbiais, drožiam, gaminamės buities rakandus, bendraujame, žiūrime dokumentinius filmus apie gyvenimą gamtoje ir kitas eko bendruomenes, skaitome knygas.

Nuolat atvyksta žmonių besidominčių gyvenimu gamtoje, gamtine žemdirbyste, permakultūra, žaliavalgyste, statyba iš molio ar šiaudų. Tai vaikštau, pasakoju, kartais nuvažiuojam į aplinkines ekogyvenvietes pažiūrėti, kaip atrodo šiaudiniai ar kitokie alternatyvūs namai. Savaitgalius juokais vadinam darbo dienomis :). Per pastarąjį pusmetį gal tik savaite buvau vienas.

Iš kur gaunate pinigų, juk pragyventi, ypač žiemą, jų vis tiek reikia? Sakote, pragyvenate iš banke laikomo indėlio palūkanų, ar taip supratau skaitydama Jūsų „blog‘ą“? Koks gi tas indėlis tuomet? Tikiuosi, ne „Snore“…. :) Kada spėjote susikrauti? Kokios Jūsų mėnesio išlaidos šiltuoju ir šaltuoju metų laiku? Ką darytumėte, jei vieną dieną tie pinigai staiga baigtųsi? O jei tokio indėlio neturi, gal kitam ir žaliavalgiu, ekosodybos šeimininku nelabai išeitų tapti..?

Pradėjęs gyventi Vilniuje, pasiėmiau paskolą ir nusipirkau butą. Jį pardaviau tinkamu metu ir liko pinigų sodybai. Taip pat susitaupiau keturis metus dirbdamas mieste. Mano poreikiai maži.

Vasarą būna kad nei lito neišleidžiu, būna – išleidžiu kokį šimtą. Miestas tolokai, parduotuvių nėra, nėra kur leisti :). Žiemą iki trijų šimtų per mėnesį išleidžiu. Tiek pajamų šiuo metu gaunu kas mėnesį iš Vilniaus kredito unijos. Šiuo metu stengiuosi sau susikurti gyvenimą taip, kad nieko pirkti išvis nereikėtų. Didžiausi pinigai yra statyboms, leidimams, žemei… Jei viskas paruošta, užsiauginti maisto nėra sunku, tuo labiau jei nedirbi ir gali tam skirti savo laiką. Na ir dar, jei poreikiai nėra dideli.

Jei neturėčiau indėlio, tai nustočiau pirkti maistą, daugiau auginčiausi savo, daugiau rinkčiau iš gamtos. Arba mėnesį gal du užsiimčiau veikla kuri neša pelną (amatai, daržai, sodai, statybos ir t.t.). Ateityje planuoju dalį sodybos produkcijos (riešutus pvz.) parduoti tiems kam tokios produkcijos reikės.

Turiu kelias dešimtis draugų kurie neturi indėlių ir yra žaliavalgiai bei sodybų šeimininkai, dar ir nuo nulio jas įkūrę tuščiuose laukuose su šeimomis ir pavieniui.

Kažkada minėjote, kad svajojate surinkti visus norinčiuosius šalia kurtis į vieną vietą – pavyko? „Užderėjo“ daugiau kaimynų?

Dabar gyvename aštuoniese: šeima (su trim atžalom), 27 m.vaikinas, dar viena 27 metų mergina. Netoliese žemės nusipirko ir kuriasi jauna pora. Nuolat atvažiuoja žmonių ieškančių žemės, gauname daug laiškų iš norinčių gyventi panašiai, kurtis šalia. Bet kol kas tai tik bendruomenės užuomazgos. Dabar netoliese pardavinėja 25 ha sklypą. Jei susirinks grupelė žmonių, kurie jį nusipirks, tai jau ir bus visa ekogyvenvietė.

Kaip siūlote gyventi tiems, kurie negali ar nenori pulti į visišką natūralizaciją, vadinkime, kraštutinumą kaip Jūs? Pvz., prisiekusiam miestiečiui arba jame negrįžtamai užstrigusiajam. Ar yra koks aukso viduriukas, juk sveikata visiems vienodai brangi?

Jokio gyvenimo būdo neperšu. Visi renkasi tai, kas jiems geriausia. Bėda tik tame, kad pasirinkimas dabar labai menkas, trūksta informacijos. Kartais žmonės tiesiog nežino, kad galima gyventi kitaip. Patarčiau žmonėms mažiau vadovautis kitų nuomonėmis, o stebėti save: koks maistas tinka, koks ne, kokia savijauta. Ir nebijoti eksperimentuoti, bandyti, tikrinti.

Na, o jei tai per sunku, tai bent nebepirkti vitaminų, o atsivežti iš močiutės obuolių :).

Gyvenant tarp netikrų daiktų, idėjų, santykių, socialinių vaidmenų atlikėjų, statusų ir panašiai labai lengva pasiklysti, nebežinoti, kas yra tikra, kur gyvenimo prasmė. Tada kurį laiką ieškai, skaitai knygas, domiesi alternatyviais judėjimais, skaitai dvasinę literatūrą, išbandai įvairiausias sveikatingumo sistemas. Bet galų gale tikrumo paieškos gražina mus prie gamtos, jos dėsnių. Jei sugenda televizorius, jį reikia vežti pas meistrą, kad pataisytų. Bet jei įsipjauni į pirštą, užtenka palaukti kelias dienas, ir žaizda pati užgyja. Taip yra ir su žmogumi gamtoje. Pakliuvęs į natūralias prigimtines sąlygas žmogus savaime atsistato, pagyja visomis prasmėmis, tiek fiziškai tiek ir psichologiškai, tampa savarankiškas ir laisvas.

Skaičiau, kad lankėtės Indijoje, ką ten tokio atradote, kad išbuvote keletą mėnesių? Kur gyvenote, ką valgėte? Nebuvo kilusi mintis emigruoti visam laikui? Kokius svečius kraštus dar esate aplankęs?

Indijoje man trijų savaičių pakako, bet bilietai buvo tokiam laikotarpiui nupirkti, tai teko kažkaip tą laiką ten prastumti. Gyvenau hoteliuose, ašramuose. Laukinės gamtos ten beveik nėra – visur žmonės. Nebent kalnuose. Bet ten šlaitai. Kai būdamas kalnuose susiruošiau vieną naktį miegoti Himalajų džiunglėse – prisėlino pantera. Tai tokius dalykus po to praktikavau atsargiau, nes kito krašto gamtą pažinti reik laiko, mes ten svetimoki.. O miestų gyvenimas visur panašus: perki, parduodi, sėdi į autobusą ir važiuoji iš prekybos maistu vietos į nakvynės vietą. Bendrauji su žmonėmis, kartu keliaujančiais ir sutiktais pakeliui. Valgiau daug vaisių, gėriau cukrašvendrių sultis, išragavau ir tradicinę indų virtuvę. Išvados paprastos: indai kaip valgo tą ir turi, ligoninės prikimštos kaip ir pas mus, po pietų gatvėse vos vienas kitas praeivis, ne tik dėl kaitros, bet ir dėl pilno pilvo.

Tarnaudamas kariuomenėje esu buvęs Afganistane, lankęsis Prancūzijoje, Vokietijoje, Kirgistane. Trumpam esu užklydęs į Latviją, Lenkiją, Švediją, Ukrainą, Daniją. Bet kelionės manęs netraukia – tai panašiau į priverstines komandiruotes, kartais iš neturėjimo ką geresnio veikti. Sodyba man yra erdvė, kurioje galiu kurti ir realizuotis, kurioje esu kūrėjas, o ne vartotojas. Kurioje keliauju į gylį, o ne į tolį.

Ar turite gyvenimo draugę, gal žmoną? Ji irgi gyvena Jūsiškiu gyvenimo ritmu? Jei neturite, gal ieškote, o gal laukiate, kol pati ateis – juk, sakoma, uniformuoti vyrai traukia moteris it magnetas. Jūs – buvęs karininkas juk, tad tikiu, kad bent spintoje uniforma kabo. O jei dar geras virtuvės šefas… :)

Turiu… bet tai kažkoks netinkamas žodis, savininkiškas.  Kai tik pradėjom gyvenimą gamtoje – požiūriai į kai kuriuos dalykus skyrėsi, bet per kelerius metus turėjom laiko jiems išspręsti, išsiaiškinti, išbandyti praktiškai, rasti atsakymus. Kai kuriais klausimais ji dar radikalesnė už mane, pavyzdžiui, jos idėja buvo statytis vigvamą ir gyventi jame.

Šiaip, mes gerai vienas kitą pažįstame ir suprantame, palaikome. Pavyzdžiui, ji jau antra diena atsakinėja raštu į žurnalistų klausimus už mane :) (šito galite nespausdinti :))

Kaip į Jūsų gyvenimo būdą reaguoja šeima, draugai? Atvažiuoja paatostogauti ar pats dažnai lekiate į gimtąjį miestą (gal klystu?) Vilnių?

Įvairiai. Didžioji dalis draugų gyvena labai panašų gyvenimo būdą, kuriasi kitose ekobendruomenėse. Nors gyvena kitaip, bet mane palaiko, supranta, aplanko.

Artimiesiems sunkiau.

Tėvai gyvena tradiciniame Dzūkijos kaime ir jiems sunku suprasti įvairias inovacijas. Bet per tiek metų taip pat apsiprato. Aplankau juos kartą į metus.

Nesijaučiate veltėdžiu? :)

Ne. Darau, tai ką noriu, galiu ir kiek galiu.

Kokie didžiausi planai šiems metams?

Tai kad aš neplanuoju. Kiekviena diena atneša savo aktualijas. Gal pasistatyti namuką, o gal pirtį :), o gal prisidaiginti persimonų, sekvojų, kedrų, šilkmedžių.

Kokia Jūsų svajonė?

Mes ne svajojam, mes darom. Džiaugiamės mažais žingsneliais, o ne tolimom perspektyvom.

Tiesiog žinau kad viskas viskas bus gerai, žmonės ir visas pasaulis bus laimingi ir mes taip pat prie to prisidedame.

Simona Motužytė, 2012 m. sausis

Patiko (4)

Rodyk draugams

komentarai (9) | “Beribė/io gyvenimo kūryba”

  1.   Eglė rašo:

    Jėga, Tadai!!! Labai pakėlei nuotaiką, pas tave vis fainiau ir fainiau viskas :)

  2.   ofu rašo:

    ..įkvepiančiai……..

  3.   R rašo:

    Paskutinis sakinys nuliūdino. Tokį optimizmą aš vadinu nesveiku. Leisiu sau kiek kitaip padėlioti žodžius: Jūs gyvensite sveikai, įdomiai ir, gal būt, laimingai, o kai mirsite, pasaulis liks toks pat kruvinas ir kenčiantis, koks buvo tūkstančius metų, ir jūs prie to taip pat prisidedate, nes turite ne tik per daug meilės gamtai (nors to negali būti per daug), bet ir ir per mažai neapykantos civilizacijai. Tadai, kada militaristines struktūras įvardinsi kaip močkrušių gaują?
    O šiaip tai linkiu sėkmės ir užsuksiu kada nors.

  4.   Pastaba rašo:

    Vaisiai nedera su jokiais kitais maisto produktais. Jei jau maitinatės sveikai turėtumėt valgyt vaisius ir daržoves atskirai. Plačiau apie maisto derinimo taisykles.

    http://www.trustedhands.com/content/fcbeg.pdf THE BASIC RULES OF FOOD COMBINING.

  5.   Pastaba rašo:

    Taip pat sėklos nedera su visomis daržovėmis. su moliūgais, bulvėmis, morkomis pastarnokais nederėtų maišyt.

  6.   nemunėlis rašo:

    Sveiki,

    Bet ar nekeista, kad tiek metų žmogus kūrė civilizaciją? Kodėl tik po tiek metų atsiranda tokios bendruomenės? Ar ilgai žmogus išgyvendavo būdamas žaliavalgis, nemirdavo nuo ligų? Ar manote, kad technikos, mokslo pasiekimai yra beprasmiai? Ar nemanote, kad gyvendamas be protinės veiklos, loginių užduočių sprendimo žmogus praranda protinį vystimąsi?

  7.   nemuneliui rašo:

    svarbu yra stebeti givunus ir gulieti bruzginose pilna burna dylgieliu su chereshniom. Wo tada protinis vistimas sygrizta i zmogus gali modelioti namo is purvo briezinus.

  8.   Toltik rašo:

    Ačiū Nemunėliui už labai teisingą atsakymą :))))

  9.   Nerijus rašo:

    Nemunėlis jėga!!!!!!
    Dešimt minučių juokiausi nuo dūšios ;)

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyk komentarą