BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žaliavalgio sode trūksta tik sekvojų

Tado Lomano „tūkstančio žvaigždučių viešbutyje” nėra lovos, TV ir aptarnaujančio personalo. Čia kartais šmirinėja lapės, o kelių hektarų plote aplinkui stiebiasi „Rojaus sodas”.

Atgal į gamtą

Europoje ekogyvenvietės jau nebe naujiena, didžiausiose susiburia tūkstantis ir daugiau žmonių. Lietuvoje ekobendruomenės, bėgančios nuo miesto taršos ir streso, dar tik kūrimosi stadijoje. Buvęs vilnietis Tadas Lomanas tikisi, kad viena iš jų susikurs ir Molėtų rajone.

Ekstremaliai pakeisti gyvenimo būdą Tadas nusprendė prieš ketverius metus. Baigęs karo akademiją ir sėkmingai dirbęs krašto apsaugos sistemoje, atsargos karininkas metė darbą Sausumos pajėgų štabe ir atsikraustė į savo sodybą Molėtų rajone.

„Jaučiuosi stipresnis nei anksčiau”, - sako žaliavalgis Tadas Lomanas

Prieš tapdamas žaliavalgiu, Tadas šešerius metus maitinosi vegetariškai, o dabar nevartoja ir pieno produktų, jo mitybos racioną sudaro tik termiškai neapdorotas augalinis maistas: daržovės, riešutai, laukinės žolės, daiginti grūdai. Geria šaltą vandenį ir arbatai nepliko žolelių. „Gamtoje nėra verdančio vandens, o didelis troškulys manęs nekamuoja. Troškulį jaučia tie, kurie prisikerta bulvinių blynų”, - paaiškina natūralų gyvenimo būdą išpažįstantis pašnekovas. Maždaug pusė jo maisto raciono sudaro augalai, surinkti iš aplinkui plytinčios kelių hektarų pievos: šalpusnių lapai, kiaulpienės, rūgštynės, dilgėlės, gysločiai, jonažolės, kraujažolės ir kitos žolės. Jas maišo su daržovėmis bei vaisiais ir gamina vitaminingą tyrę. Pagrindinis maistas - salotos, į kurias įpjausto morkų, kopūsto, pomidoro, agurko, prideda kmynų, laukinių žolių, užpila „majonezu”, pagamintu iš maltų linų sėklų, sumaišytų su citrinų sultimis ir vandeniu. Iš tokio maisto 29-erių vyras patikina gaunąs pakankamai energijos. Kokį kartą per metus žaliavalgis neatsispiria pagundai užkirsti „civilizuoto” maisto: bulvinių blynų ar sūrio. „Jeigu labai nori ir yra sąlygos, paragauji, bet paskui gauni reakciją, po kurios praeina noras valgyti tokį maistą. Persivalgęs jaučiuosi apsinuodijęs, panašiai, kaip per pagirias, kol organizmas išsivalo ir sugrįžta į jam įprastą ritmą”, - dėsto Tadas. Radikaliai pakeitęs mitybą, prisipažįsta atsikratęs anksčiau kamavusių lėtinių sveikatos sutrikimų, beveik dešimtmetį rimčiausia jo persirgta liga - sloga. Žaliavalgis sako nemanąs, kad tūkstantmečiai pakeitė žmogaus genetiką. „Pagal fiziologiją mes prisitaikę valgyti natūralų maistą ir organizmas jį maksimaliai pasisavina. Termiškai apdorotame maiste susidaro apie 20 proc. junginių, kokių gamtoje niekada nebuvo, o organizmas turi prisitaikyti tuos nuodus suvirškinti. Aš nepritariu nuomonei, kad mes per tūkstančius metų pakitome genetiškai ir jau esame kitokie, galime vartoti virtą ar keptą maistą. Jeigu taip būtų, ligoninės nebūtų perpildytos. Vėžys, peršalimo ir kitos ligos rodo, kad mūsų organizmai priešinasi tam, ką žmonės laiko natūraliu. Per 10-20 metų priprantame prie virto maisto, atsiranda psichologinis prisirišimas, kaip prie narkotikų. Skirtumas tik toks, kad nuo kokaino organizmas „sudega” per 10 metų, o nuo netinkamo maisto - per 40-50 metų”, - sako ekosodybos šeimininkas.

Rojaus sodas ir tinginio daržas

Kelių hektarų pievoje šalia namų medžių dar beveik nematyti. Išdygusius sodinukus užgožia dvigubai aukštesnės piktžolės. Po keliolikos metų čia turėtų žaliuoti neįprastas sodas: šalia ąžuolų auga abrikosas, obelys, kadagiai, lazdynai, migdolai, graikiniai riešutmedžiai. Tręšiami organinėmis atliekomis riešutai turėtų derėti po 7 metų. Kitapus kelio kūdrą juosia alyvos, šermukšniai, liepos, bukmedžiai, radastai, agrastai, serbentai, šilkmedžiai, trešnės, vynuogės, raugekšniai, lietuviški kiviai - aktinidijos. 8 hektaruose aplink sodybą auga apie 300 rūšių augalų, įskaitant ir vandens žoles. Gamtine žemdirbyste užsiimantis Tadas sako, jog spėti visus augalus prižiūrėti būtų utopija, augalai papildydami ekosistemą, augina vienas kitą. „Neauginu medžių, kurie atitiktų kažkokius standartus ir vėliau taptų lentpjūvės produkcija, todėl jie auga natūraliai, kaip augtų gamtoje”, - sako neįprasto sodo augintojas.

Tado iškastoje kūdroje veisiasi daug žuvų, tačiau jų funkcija - palaikyti ekosistemos pusiausvyrą, todėl vandens gyventojos tampa ne žaliavalgio, o erelio žuvininko pietumis.

Pagrindinis dienos patiekalas - daržovių ir žolių salotos. Autorės nuotr.

Dalį žemės šalia sodybos Tadas paliko bendraminčių reikmėms, seminarams. Kitoje kelio pusėje kuriasi erdvę sau, kurioje pažįsta kiekvieną augalą. Dar keli hektarai palikti augti natūraliam miškui - asmeniniam sodybos šeimininko „draustiniui”.

Gamtinė žemdirbystė kol kas naujas dalykas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tadas, vienas iš jos pradininkų šalyje, vertina šios technologijos natūralumą ir sako, kad pagal gamtinės žemdirbystės principus auginami sodai ir daržai reikalauja minimalios priežiūros.

Dalį vaismedžių jis tręšia organinėmis atliekomis ir apdeda šienu. „Nereikia organinių medžiagų kompostuoti atskirai dėžėse, nes fermentuojantis organikai išsiskiria angliarūgštė, o normaliomis sąlygomis miške tai sudaro 70 proc. augalų mitybos. Jeigu augalas jos negauna iš žolės, jis gyvena „ant konservų” - komposto. Kai kurie sodininkai daro dar blogiau, nes augalui neduodama net „konservų”, o išpurena plyną lauką ir pripila chemijos”, - gamtinės žemdirbystės pradžiamokslį išdėsto Tadas.

Tokiu pat principu jis augina ir daržoves. Šiemet jas sodino vėlai - liepos mėnesį, prieš tai kelis mėnesius praleido Indijoje.

Pievoje, braidydamas po dilgėles, gali netyčia užminti ant pupų ar pomidorų. Tiesa, yra ir „kultūrinis” daržas, kuriame mažiau žolės ir daugiau daržovių - geltonuoja moliūgo galvos, auga morkos, burokai ir kt. Gamtinės žemdirbystės technologija paprasta: rudenį į dirvą prikraunama maždaug metro sluoksnis šieno, o pavasarį šieną praskiri ir pasodini sėklą į dirvą. Augimą paspartina organinės atliekos, tačiau papildomai tręšti nebūtina, kaip ir ravėti bei laistyti (jei nėra sausros). „Toks daržas - tinginio svajonė, bet būtų gerai, kad nereikėtų dar ir retinti augalų”, - tobulo daržo modelio neišsižada Tadas.

Mėnesio biudžetas - 300 Lt

Tado miegamasis iki pirmo šerkšno yra pieva po atviru dangumi. Čia stebi pamiškėje dažnai užklystančias stirnas, lapes, briedžius ir žvaigždes danguje. Kai lyja, slepiasi paties pasigamintoje palapinėje - jurtoje, o į trobą persikrausto tik žiemą. Šalia jau paruošta vieta kito namelio statybai. Tadui didelio namo žiemą kūrenti neapsimoka, todėl šaltajam sezonui jis ketina pasistatyti nedidelį 16 kv. metrų namelį iš molio ir šiaudų. Be langų, šviesą pro stiklines duris įsileidžiantis namelis turėtų pakankamai gerai išlaikyti šilumą, todėl kūrenti nereikėsią. Biudžetas sumažės, nors ir dabar komunaliniai mokesčiai nesuryja nė šimtadalio to, ką tektų mokėti gyvenant standartiniame miesto daugiabutyje. Tadas naudojasi kompiuteriu, tačiau neturi viryklės, lovos, televizoriaus ir šaldytuvo, nes vasarą vaisius ir uogas valgo tiesiai nuo krūmų, o žiemą - „atidarai langą ir šaldytuvą atstoja visi 8 hektarai aplink namą”. Atokioje sodyboje gyvenantis vyras sako pragyvenąs iš banke laikomo indėlio palūkanų, o jo poreikiai minimalūs: per mėnesį savo reikmėms išleidžiantis iki 300 litų. Už elektrą per mėnesį sumoka apie 5 Lt, litą - už mobilųjį telefoną, 9 Lt - už internetą ir 100 Lt per metus sudaro žemės mokestis. Kitos išlaidos - daržovėms, riešutams, nes savo užauginamų neužtenka.

Socialinio draudimo mokesčio vyras nemoka ir nesupranta, kodėl turįs mokėti už tai, kuo nesinaudoja. „Mokėdami sveikatos priežiūros draudimą nuėję į polikliniką vis tiek sumokame už tyrimus. Realiai aš jokių paslaugų negaunu, o jeigu man reikės, tada susimokėsiu, turi būti pasirinkimo teisė”, - įsitikinęs žaliavalgis.

Ekologiški savaitgaliai

Persikėlus iš Vilniaus į Molėtų rajono kaimą, kuriame - vos keturios sodybos, Tadui sunkiausia buvo apsiprasti su bendravimo trūkumu, pirmaisiais metais jį kompensuodavo beveik kiekvieną savaitgalį važinėdamas į Vilnių susitikti su draugais.

Lietuvoje yra apie 10 besikuriančių ekogyvenviečių, didžiausioje nuolat gyvena 4 šeimos. Yra ir gausesnių ekogyvenviečių, tačiau žmonės ten lankosi kartą per mėnesį ar praleidžia savaitgalius. Kuo ekogyvenvietė skiriasi nuo kitų gyvenviečių? „Gyvenimo būdu, stengiamės gyventi arčiau gamtos, nežalojame jos ir atkuriame. Tai mano požiūris, o šiaip, kiek yra gyvenviečių ar ekosodybų, tiek supratimų, kas tai yra ekologiška.

Man gyvenimas tokioje aplinkoje yra būdas eiti atgal į gamtą. Būti gamtoje, miegoti po atviru dangumi ir t. t.”, - savo požiūrį atskleidžia Tadas. Anot jo, ekologijoje nebūna vien tik grožio. Tai, kas turtina gyvenimą, pakelia gyvybingumą, tas yra gražu. Tai, kas mums tinka, naudinga ir gerina gyvenimą, yra gražu. Kuo daugiau žmonių, kultūrų, augalų, tuo geriau.

Kraštutiniai pasirinkimai sukelia didesnę reakciją. „Jei nori būti kraštutinai laimingas, rinkis kraštutinius variantus. Jaučiuosi stipresnis nei prieš kelis metus dirbdamas kariuomenėje”, - pasirinktą gyvenimo būdą komentuoja žaliavalgis.

Filosofinis reziumė

Visi žmonės nori, kad aplinka būtų saugesnė. To siekiate dėl savęs ar gelbėjate pasaulį?

Išsaugok save ir išgelbėsi pasaulį.

Kuo iš tikrųjų domisi žmonės per paskaitas, ar susidomėjimas ekologija nėra trumpalaikis ir paviršutiniškas mados reikalas?

Visi žmonės nori būti laimingi. Jeigu nuoširdžiai šneki, žmogus atsiliepia. Jei žmogus patenkintas savo gyvenimu, jis neis ieškoti paskaitų. Atvažiuoja žmonės, kuriems neužtenka to, kad jie sėdi mieste, daro karjerą arba nenori jos daryti ir ieško alternatyvų, kaip šioje kapitalistinėje sistemoje gyventi. Tada žmonėms pasakoji apie tokį variantą - gal patiks, nes man tai patinka.

Esate filosofas ar karininkas?

O kuo vienas kitam trukdo? Aš dar ir botanikas, gydytojas, poetas arba gal greičiau - kūrėjas, aš kuriu erdvę: piešiu gyvais augalais, rašau gyvus eilėraščius medžiais, gyvūnais, gėlėmis ir formuoju aplink save erdvę. Ten nereikia muzikos, nes groja vėjas, pūsdamas pro lapus, šokinėja žiogai ir gieda paukščiai. Tiesiog viską reikia pastebėti ir neapsiriboti vien popieriumi, ant kurio lieka tik sustingusiais dažais nupieštas paveikslas.

Mums užkabina daug surogatų: pakiša kažkokią veiklą, kaip vaikams barškaliuką, vietoj tikrų dalykų.

Jei visi taps menininkais, kas pagamins produktą: lydys geležį, siūs, keps, gamins detales?..

Žiūrint natūralistiškai, kiekvienas gyvūnas viską pasidaro pats. Jie gyvena simbiozėje su kitais gyvūnais, bet visi tos rūšies gyvūnai daro tą patį. Visos stirnos kramto žolę, graužia medžius, poruojasi, veda vaikus…

Žmonės prisigalvoja specializacijų: vienas gamina batus, kitas - ratus ir vienas kitam pardavinėja.

Prieš 100 metų visi mokėjo viską, gal vienas gamindavo gražiau, bet kiekvienas mokėjo tai, ko jam reikia. O dabar gyvename dideliu tempu, reikia, kad viskas būtų daroma greitai, kokybiškai, dideliais kiekiais. Dabar batus gamina sėdėdami prie konvejerio ir spaudydami mygtukus, kūrybiškumas dingsta. Aišku, kompiuterio nepasigaminsi, bet klausimas, ar jo iš viso reikia?

Kokia jūsų svajonė?

Mano svajonė gauti persimono sodinukų iš Italijos, nes sėklos džiūsta. Dar svajoju savo sode pasodinti sekvojų - didžiausių pasaulyje medžių, užaugančių iki 130 metrų aukščio.

Jei žmogus maitintųsi natūraliai, kokia teoriškai galėtų būti vidutinė jo gyvenimo trukmė?

Tai priklauso ne tik nuo maisto, svarbu, ką jis veikia. Jis gali valgyti geriausią maistą, bet ištisai sėdėti, persidirbti ar stresuoti. Gerontologija nagrinėja šiuos dalykus, pvz., pasaulyje yra gyvūnų - kai kurie moliuskai, sausumos vėžliai, kurie auga, bet jų ląstelės nesensta. Moliuskai sulaukia apie 400 metų, bet po to žūva nuo kitų veiksnių. Yra pasvarstymų, kad žmogus gali gyventi pusantro tūkstančio metų, bet tegul parodo man tokį žmogų… Klausimas be atsakymo.

Gyveni, kol gera gyventi. Problema ta, kad netinkamai maitindamiesi per anksti sudeginame savo kūną. Bet psichologiškai irgi turi nepavargti, nesustabarėti.

Ar sustabarėjame todėl, kad jau viskas atsibodę, matyta, patirta?

Todėl, kad neteisingai žiūrime į pasaulį. Žmonės įsikimba vienos profesijos, galiausiai tą veiklą išsemia ir įstringa šiame žaidime. Reikia žaisti su gyvais dalykais, kurie yra beribiai ir tobulėja.

Kas gali garantuoti, kad neįstrigsite žaidime ir neatsibos, ką darote? Kai visi norimi augalai bus pasodinti, užauginti, žvaigždės suskaičiuotos.

Atsiras naujų žvaigždžių. Augalai tobulėja, keičiasi, mutuoja. Galima atkurti augalus, kurių nėra. Prieš ledynmetį Lietuvoje buvo kitokia flora, dabar daugelis rūšių yra išstumtos ir jas galima atkurti. Dabar augalus sodinu ir auginu pats, o paskui augins kiti. Tai unikalus sodas, dar daug metų bus ką veikti.

Kristina Sakaitė

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (7) | “Žaliavalgio sode trūksta tik sekvojų”

  1.   Renata rašo:

    Kaip su tavim galima susisiekti?

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  2.   Petras rašo:

    Šventų girių teorija ir praktika. Rekomenduoju

    http://www.koob.ru/shemshuk/
    Шемшук В.А. Теория и практика Священных Рощ

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  3.   rudis rašo:

    o tai neprikibs vistiek mokesciu inspekcija del to PSD.. uzpuls antstoliai ,isvarzys sodyba. Man asmeniskai tai vienas is rimciausiu kliuviniu pasekti tavo pavyzdziu.. Vistik sunkiai gultu ant krutines tie 72 litai ,kai zinotum, jog turi kas menesi tiek sukrapstyt.. Ka padarysi ,tokie istatymai .

  4.   Lija rašo:

    Tadai Lomanai Tu esi fantastiškas, nuostabus ir vidumi ir išore… man trūksta žodžių apsakyti, kokį įspūdį palikai vos per kelias minutes!!!! Tavo “filosofija” visiškai atitinka manąją. Juokinga, jaučiuosi apžavėta - kaip meilė iš pirmo žvilgsnio ((: Įžiebei manyje vilties ugnelę, kad kada nors, kur nors ir aš sutiksiu realybėje tokį vyrą kaip Tu… ir galėsime kartu kurti tokį gyvenimą. Tavo draugei nepaprastai pasisekė. Iš visos sielos gelmių linkiu Jums stiprybės ir laimės, gyvenant tokį GYVĄ gyvenimą, apie kokį jau seniai svajoju…

  5.   BG rašo:

    Tadai, rašai, kad nereikia jokios kompostavimo dėžės organinėms medžiagoms. O kaip sprendi tualeto klausimą? Mes naudojame kompostinį tualetą, t.y. prisipildžius talpai, visa ši masė, kartu su organinėmis medžiagomis iš pietų stalo keliauja į kompostavimo dėžę. Po metų iš to pasigamina puikus kompostas. Ar tu siūlai į tą dėžę pavasarį ir vasarą organinių medžiagų nepilti? Tualetas kompostuojasi sau, o organinės medžiagos iš karto ant daržo (neįskaitant žiemos sezono)?

  6.   Toltik rašo:

    Valstybe lyg ir galetu taip daryti, bet realiai tai paslaugos jie nesuteikia. Pradejus moketi psd tik po triju menesiu sveikatos draudimas aktyvuojamas ir gauni kai kurias med paslaugas nemokamai, o iki tol turi moketi uz viska. Tai reali situacija tokia, kad nemokedamas PSD niekam nieko neskolingas ir sis istatymas galioja iki tol, kol kas nors kreipsis i koki nors aukstesni organa (Euro sajungoj) ir tiek.

  7.   Toltik rašo:

    Del kompostavimo tai siulau kaip ir Gamtines zemdirbystes atstovai ziureti i gamta.. gamtoje komposto nebuna, arba jis pasitaiko labai labai retai.. visa organika perdirbinejama zemes pavirsiuje salia augalu ir tiesiog ant ju. Besifermentuojant organikai issiskyrineja anglies dvideginis, kuris yra sunkesnis uz ora ir prasiskverbia iki augalu saknu. Anglies dvideginis sudaro apie 70% augalo mitybos. Darant komposta komposto dezeja visas sis kiekis ten ir suvartojamas - nepraktiska…

    Turiu ir kompostini tualeta pievoje. Kompostiniame tualete kibiras apie penkiolikos litru talpos (kad butu lengva nesioti ir ne tik…). Viska uzpilineju durpe ir prisipildzius ispilu po norimu medziu..

Rašyk komentarą